Lietuvės po sykį tapo Senojo žemyno čempionėmis ir vicečempionėmis, dukart užėmė ketvirtąją vietą, bet visos olimpinės žaidynės vyko be mūsų šalies krepšininkių.
Taip susiklostė, kad geriausių rezultatų Lietuvos rinktinė pasiekdavo tada, kai Europos pirmenybėse būdavo dalijami kelialapiai į pasaulio čempionatą.
Tuo tarpu priešolimpiniuose Europos čempionatuose lietuvės dažniausiai atsitrenkdavo į ketvirtfinalio barjerą.
Ilgai lauktas sugrįžimas
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės tarptautinė istorija buvo pradėta rašyti 1938 metais, kai Romoje įvyko pirmasis Europos čempionatas. Tada penkių komandų turnyre lietuvės užėmė 2-ąją vietą.
Atkūrus Nepriklausomybę moterų krepšinio rinktinei oficialaus sugrįžimo į tarptautinę areną reikėjo laukti ilgiau nei vyrų nacionalinei komandai.
Lietuvos vyrai progą išbandyti jėgas gavo jau 1992 metų Barselonos olimpinėse žaidynėse, po to – FIBA naujokėms ir sugrįžėlėms surengtame papildomame 1993 m. Europos čempionato atrankos turnyre.
Tuo tarpu moterys prie starto linijos buvo pakviestos tik prasidėjus 1995 metų Europos čempionato atrankos ciklui.
Tada Lietuvos moterų rinktinė nuėjo ilgą atrankos kelią, pateko į Brno vykusį finalo etapą ir po labai ilgos pertraukos dalyvaudama Europos čempionate užėmė penktąją vietą.
Europos krepšinio viršūnėje
Į Lietuvos krepšinio istoriją auksu įrašytas 1997 metų Europos čempionatas Vengrijoje.
Į jį komanda išvyko be dviejų labiausiai patyrusių krepšininkių (Loretos Berūkštienės ir Vitalijos Tuomaitės) ir su jaunu treneriu Vydu Gedvilu.
Zalaegersego ir Budapešto arenose Lietuvos rinktinė laimėjo 7 iš 8 rungtynių, o lemiamose dvikovose įveikė Vokietijos (78:77 pusfinalyje) ir Slovakijos (72:62 finale) krepšininkes.
Vienos nesėkmės vertė
1999 metais Lenkijoje lietuvės buvo laikomos kone pagrindinėmis favoritėmis.
Lietuvos rinktinė laimėjo grupės varžybas ir ketvirtfinalyje turėjo žaisti su blankiai rungtyniavusia Slovakijos komanda. Bet netikėtai gerai sužaidusios slovakės laimėjo svarbiausią čempionato dvikovą ir nubraukė lietuvių olimpines viltis.
Didžiausias nuopuolis
Pastarajame dešimtmetyje džiugesnes akimirkas nustelbė nusivylimai.
Net tada, kai komanda žaidė neblogai, jai pritrūkdavo paskutinio žingsnio, ir mūsų šalies krepšininkės likdavo garbės pakylos papėdėje.
Taip atsitiko 2001-aisiais Prancūzijoje, kai lietuvės užėmė ketvirtąją vietą (pusfinalyje pralaimėta Prancūzijai, mažajame finale – Ispanijai).
Po to rinktinė staiga nugarmėjo žemyn ir net nepateko į 2003 metų Europos čempionato finalo etapą, todėl 2004-ųjų olimpiada krepšininkėms net nesisapnavo.
Rinktinės vairą perėmus Algirdui Paulauskui, 2005 metų pirmenybėse Turkijoje lietuvės dar kartą užėmė ketvirtąją vietą (pusfinalyje pralaimėjo Rusijai, mažajame finale – Ispanijai) ir vėl atgaivino viltis, kad kitame čempionate bus galima kovoti dėl olimpinio kelialapio.
Deja, olimpinis traukinys vėl išvažiavo be Lietuvos krepšininkių – jos 2007 metų Europos čempionate Italijoje užėmė šeštąją vietą.
Nepavykęs eksperimentas
Prieš dvejus metus į Latvijoje vykusį Europos čempionatą Lietuvos rinktinė vėl keliavo su nauju treneriu – vyrus į moteris laikinai iškeitusiu Rūteniu Paulausku.
Bet lietuvės laimėjo vos vienas iš šešerių rungtynių (pirmąsias su Serbija) ir pirmą kartą neiškovojo kelialapio į pasaulio čempionatą.
Po šios nesėkmės R.Paulauskas pasitraukė iš moterų krepšinio, o į rinktinę grįžo ir olimpinę svajonę vytis vėl ėmėsi A.Paulauskas.
Rezultatai Europos ir pasaulio čempionatuose
Varžybos Vieta Rungt. Perg. Pral. Treneris
EČ-1938 2 4 3 1 F.Kriaučiūnas EČ-1995 5 9 4 5 V.Kanapkis EČ-1997 1 8 7 1 V.Gedvilas PČ-1998 6 9 4 5 V.Gedvilas EČ-1999 6 8 5 3 V.Gedvilas EČ-2001 4 8 5 3 V.Gedvilas PČ-2002 11 8 3 5 V.Gedvilas EČ-2005 4 8 5 3 A.Paulauskas PČ-2006 6 9 4 5 A.Paulauskas EČ-2007 6 9 4 5 A.Paulauskas EČ-2009 9 6 1 5 R.Paulauskas
EČ – Europos čempionatas, PČ – pasaulio čempionatas.
Olimpinė atranka
Europos čempionate 16 komandų kovos ne vien dėl medalių, bet ir dėl vieno kelialapio į 2012 metų olimpines žaidynes bei keturių kelialapių į olimpinį atrankos turnyrą.
Olimpinėse žaidynėse dalyvaus 12 rinktinių.
Teisę žaisti Londone jau užsitikrino dvi komandos: 2010 m. pasaulio čempionė JAV ir šeimininkė Didžioji Britanija.
Penki kelialapiai šiemet atiteks visų penkių žemynų čempionėms: Europos, Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos.
Dėl dar penkių kelialapių kitų metų birželio 25–liepos 1 d. bus kovojama atrankos turnyre, kuriame žais 12 komandų iš Europos (4), Amerikos (3), Afrikos (2), Azijos (2) ir Okeanijos (1).
Kitų keturių žemynų čempionatai vyks vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje: Azijos – Japonijoje (rugpjūčio 21–28 d.), Okeanijos – Australijoje (rugsėjo 7–11 d.), Afrikos – Malyje (rugsėjo 23–spalio 2 d.), Amerikos – Kolumbijoje (rugsėjo 24–spalio 1 d.).