Eglė Šulčiūtė švystelėjo kamuolį iš vidutinio nuotolio ir pergalingai iškėlė rankas, kai šis įkrito į krepšį. „Kur vakar buvai?“ - puolėją per dantį patraukė rinktinės trenerio asistentas Linas Šalkus. „Kaupėsi šiandienai“, - komandos draugę choru apgynė kitos Lietuvos rinktinės krepšininkės. Lietuvės supranta: Europos čempionate Lenkijoje šiandien jų laukia kone svarbiausia A grupės dvikova – su Europos vicečempione Rusija.
Atletiškos ir individualiai stiprios rusės nusitaikė į žemyno pirmenybių auksą ir vienintelį tiesioginį kelialapį į kitų metų Londono olimpines žaidynes. Tačiau favorite nelaikoma Lietuvos rinktinė Rusijai parengė ne vieną staigmeną.
Lietuvos moterų krepšinio rinktinės treneris skautas Mantas Šernius pradėjo rytinę treniruotę kelių esminių derinių pakartojimu aikštėje, o paskui prisėdo prie kompiuterio ir įsijungė šeštadienio dvikovos tarp Rusijos ir Slovakijos vaizdo įrašą.
Slovakės parodė, kaip reikėtų žaisti su žvaigždžių prikišta Rusija. Iki paskutinių sekundžių šeštadienį jos tampė rusių nervus ir tik po itin atkaklios kovos pralaimėjo 66:68.
„Žaisti su Rusija rengėmės visą mėnesį, bet, žinoma, Slovakijos komanda davė naujų minčių, kaip dar galėtume pakoreguoti savo žaidimą“, - neslėpė M.Šernius.
Rusija – bene pavojingiausia A grupės komanda. Pastarąjį dešimtmetį ji nuolat karaliavo ne tik Europos, bet ir pasaulio moterų krepšinyje: 2004 metais Atėnuose ir 2008-aisiais Pekine ji laimėjo olimpinius bronzos medalius, 2003 m. Graikijoje ir 2007 m. Italijoje tapo Europos čempione, užpernai Latvijoje ir 2005 m. Turkijoje – žemyno vicečempione, o 2002 m. Kinijoje ir 2006 m. Brazilijoje iškovojo pasaulio čempionato sidabrą.
Rusėms nepasisekė tik pernai Čekijoje, kurioje per pasaulio čempionatą ji liko vos septinta. Todėl rusės vėl jaučiasi išalkusios pergalių ir pasiryžusios sugrįžti į pergalių kelią.
Atsivežė per daug žaidėjų
Rusija į Europos čempionatą Lenkijoje atvyko su didele palaikymo komanda. Net oficialus rinktinės štabas neišsiteko viename viešbutyje, nes „Holiday Inn“, kuriame Bydgoščiuje apsistojo visos A ir B grupių rinktinės, kiekvienai komandai skirtas tik tam tikras skaičius kambarių. Rusų atvyko gerokai daugiau nei galėjo priimti oficialus viešbutis, todėl daliai aptarnaujančiojo rinktinės personalo teko apsistoti netoliese esančiame „City hotel“.
Rusija tikėjosi pasinaudoti, kaip kalbama, nuo šio Europos moterų čempionato turėjusia pradėti galioti nauja taisykle – kiekvienai komandai leisti registruoti po 14 žaidėjų. Neva „FIBA Europe“ buvo išplatinusi pranešimą, kad Lenkijoje bus leista tai padaryti, tačiau vėliau paaiškėjo, jog vis dėlto rinktinės galės naudotis tik 12 žaidėju, kaip ir anksčiau.
Todėl puolėjos Katerina Keyru ir Marija Čerepanova išvyko namo. Nors joms buvo pasiūlyta likti ir pažiūrėti čempionatą tribūnose, krepšininkės nepasinaudojo šia galimybe.
„Jūs „FIBA Europe“ paklauskite, kodėl jie taip klaidina. Kažkokia nesąmonė“, - piktinosi Rusijos rinktinės treneris Borisas Sokolovskis.
Pokalbiai - nekonkretūs
B.Sokolovskis ir Lietuvos rinktinės treneris Algirdas Paulauskas – seni bičiuliai.
Jie susipažino dar 1983-aisiais per trenerių kvalifikacijos kėlimo kursus Maskvoje. A.Paulauskas ir B.Sokolovskis tada gyveno viename kambaryje, o vakarais drauge gainiodavo krepšinio kamuolį. Paskui lietuvio ir ruso keliai ilgam buvo išsiskyrę, kol galiausiai vėl susikirto 2005 metais per Europos čempionatą Turkijoje, kai B.Sokolovskis, ką tik perėjęs iš vyrų krepšinio į moterų, atvažiavo ten su Rusijos krepšininkių rinktine.
„Ar išgersime drauge alaus? Čia nėra kada tą alų gerti – viskas vyksta labai greitai. Norisi dar kokias rungtynes pažiūrėti, o rytoj su slovakėmis žaidžiame labai anksti“, - aiškino A.Paulauskas.
Lietuvos rinktinės treneris neturi laiko ir pakalbėti su būsimomis auklėtinėmis Rusijos rinktinėje. Ateinantį sezoną A.Paulauskas stos prie žvaigždžių rinktine vadinamos Jekaterinburgo UGMK komandos vairo. Joje rungtyniauja keturios Rusijos rinktinės krepšininkės: Marija Stepanova, Svetlana Abrosimova, Olga Artiošina ir Tatjana Vidmer.
„Na, ką, treneri, susitiksime“, - praeidamos viešbučio hole šyptelėjo rusės. Nors A.Paulauskas dar nebuvo oficialiai pristatytas UGMK komandai, visi apie jo atėjimą į Rusijos čempionių komandą žino seniai.
„Kalbėti apie būsimą darbą kol kas nenori nei jos, nei aš. Gal po rungtynių su Rusija apie tai ir pasikalbėsime. Persimetėme keletu žodžių apie viską ir apie nieką. Ir iki tol sveikindavomės, bet didelių draugysčių tarp mūsų nebuvo, nors nebuvo ir antipatijų“, - tvirtino A.Paulauskas.
UGMK žaidėjos Bydgoščiuje turės galimybę susipažinti ir su kitu būsimu treneriu: A.Paulauskas asistentu į Jekaterinburgą pasikvietė Kauno „Žalgirį“ pastarąjį sezoną laikinai treniravusį 49 metų Rimantą Grigą.
O šis Europos čempionato dvikovas stebi „Luczniczka“ arenos tribūnoje.
„Taip, Rimas dirbs su manimi Jekaterinburge“, - patvirtino A.Paulauskas.
Komanda – itin vieninga
Lietuvos rinktinės Bydgoščiuje beveik niekas nelaiko favorite, nes komanda į Europos čempionatą, palyginus su 2009-ųjų pirmenybėmis Latvijoje, atvyko smarkiai pasikeitusi ir itin atjaunėjusi. Komandoje – keturios rinktinės naujokės.
Tačiau ir senbuvės, ir jaunosios žaidėjos greitai rado bendrą kalbą.
Net A.Paulauskas nustebo, išvydęs, kaip puikiai krepšininkės sutaria.
„Anksčiau nepastebėjau, o gal tiesiog neatkreipiau dėmesio, bet jos viena kitą taip palaiko, kad net man buvo įdomu jas stebėti. Susirinko labai „komandiška“ komanda“, - net patyręs 52 metų moterų krepšinio specialistas nerado tinkamų žodžių, kaip kitaip apibūdinti rinktinės dvasią.
„Žinoma, kad jaunimas dar jaudinasi, joms dar trūksta patirties, bet, jei reikia, visada jas padrąsiname ir patariame, kad jos greičiau prie visko priprastų“, - šyptelėjo gynėja Aušra Bimbaitė.