Prieš pat 1937 metų Europos čempionatą tarp komandų vadovų užvirė audringos diskusijos dėl vienos krepšinio taisyklės.
Pagal iki tol galiojusias taisykles bet kuriai komandai pelnius taškus, žaidimas kiekvieną sykį būdavo tęsiamas aikštės viduryje metant ginčą. Po 1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių Tarptautinė krepšinio federacija (FIBB) šią taisyklę pakeitė ir nurodė, kad komandai pelnius taškus kamuolys turi atitekti varžovams (beje, didelis šios permainos priešininkas buvo krepšinio žaidimo kūrėjas Jamesas Naismithas).
Tačiau naująsias taisykles turėjo ir pagal jas žaidė vos kelios Europos valstybės, o tarp antrajame žemyno čempionate dalyvavusių šalių – vienintelė Prancūzija.
Suprantama, prancūzai reikalavo, kad Europos čempionate būtų žaidžiama pagal 1936 metais įsigaliojusias taisykles, bet dauguma kitų šalių, tarp jų Lietuva, laikėsi priešingos pozicijos.
Dauguma nugalėjo ir Rygoje buvo rungtyniaujama senoviškai – ginčas metamas po kiekvienos bet kurios komandos sėkmingos atakos.