Žaisdavo su europiečiais
Per antrąjį Senojo žemyno krepšinio čempionatą tarp Europos komandų įsimaišė viena kitam regionui priklausanti rinktinė – Europos čempionų vardų Rygoje siekė Egipto krepšininkai.
Tai nebuvo ypatingas ir sporto visuomenę stebinantis įvykis. Afrikoje tuo metu buvo labai mažai nepriklausomų valstybių, todėl savo žemyne egiptiečiai paprasčiausiai neturėjo su kuo varžytis, o glaudžiai su Anglija arba Prancūzija susijusios Viduržemio jūros baseino (Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų) šalys geopolitiškai apskritai buvo priskiriamos Europai.
Iki Antrojo pasaulinio karo ir dar kurį laiką po jo negausios šio regiono nepriklausomos valstybės (Egiptas, Palestina, vėliau Izraelis, Sirija) kitų sporto šakų varžybose irgi rungtyniaudavo kartu su europiečiais. Taip buvo, pavyzdžiui, pirmųjų pasaulio futbolo čempionatų atrankos turnyruose.
Sąmyšį sukėlusi klaida
Į 1937 metų Europos čempionatą atvykusi Egipto rinktinė nebuvo silpna komanda. Tuo jau antrąją turnyro dieną įsitikino Italijos krepšininkai, pralaimėję egiptiečiams 28:31.
Tiesa, šis rezultatas krepšinio metraščiuose neišliko – oficialiuose dokumentuose įrašyta, kad Italijai buvo įskaityta techninė pergalė 2:0.
Egipto rinktinė neteko laimėjimo dėl teisėjų klaidos. Jie rungtynių antrajame kėlinyje uždraudė įeiti į aikštę vienam Italijos ekipos žaidėjui, o visą komandą nubaudė technine pražanga už bandymą įleisti teisės rungtyniauti neturintį krepšininką.
Italijos delegacija iškart po mačo padavė protestą ir nesunkiai įrodė, kad teisėjai suklydo. FIBB protestą patenkino ir nurodė rungtynes peržaisti. Tada jau pasipiktino egiptiečiai. Jie tvirtino laimėję sąžiningai, todėl neturėtų kentėti dėl teisėjų klaidos.
Egipto komandai atsisakius žaisti pakartotinai, FIBB įskaitė pergalę Italijos rinktinei, o egiptiečiai po to atsisakė rungtyniauti dėl 5-8 vietų.
Dėmesys dėl išvaizdos
Egzotiškos išvaizdos svečiams pasirodžius Rygos gatvėse į juos nukrypdavo visų vietos gyventojų žvilgsniai. Kaip egiptiečiai atrodė, jau pirmomis čempionato dienomis aprašė ir „Lietuvos aido“ apžvalgininkas Jonas Kusa: „Visi jie ant galvų, mūvi raudonomis feskomis. Deja, ir čia esama kai kurio nusivylimo: rodos, jų tarpe nėra nė vieno tikro egiptiečio, nes komandoje yra 4 Kairo žydai ir 5 arabai.
Arabai kiek panašūs į negrus, tik nosies šnervės „kultūringiau“ išplėstos. Jų vadovas – ne bet kas, bet Egipto karaliaus Faruko asmeninės gvardijos kapitonas Abbas Zaghloulas. Rygoje jie „ypatingai nepatenkinti“ tuo, kad jų vėliavoje (visa žalia, viduryje pusmėnulis ir trys žvaigždės) pusmėnulis pasirodė suliestas neteisingu kampu“.
Pasakojimą apie egiptiečius J.Kusa pratęsė čempionatui pasibaigus: „Įdomu pabrėžti, kad aikštėje geriausiai atrodė egiptiečiai ir italai. Egiptiečių labai gražios figūros – petingi, liekni, tiesūs vyrukai, kaip nulieti. Pridėjus didelį džentelmeniškumą žaidime ir pasistebėtinus šuolius, egiptiečiai tikrai Rygoje buvo grakščiausia komanda“.
Kaip atrodo Egipto krepšininkai, kauniečiai patys galėjo pamatyti iškart po Europos čempionato. Pakeliui iš Rygos egiptiečiai dienai sustojo laikinojoje sostinėje ir sužaidė draugiškas rungtynes su naująja Europos čempione Lietuvos rinktine.
Lietuviai nugalėjo 22:14.
Tapo Europos čempionais
Iš viso Egipto rinktinė žaidė keturiuose Europos čempionatuose. 1937 metais po skandalo, kilusio per rungtynes su italais, toliau žaisti atsisakę egiptiečiai užėmė 8-ąją vietą.
Daug geriau stipriausiai tų laikų Afrikos komandai sekėsi po Antrojo pasaulinio karo. 1947 metais egiptiečiai laimėjo bronzos medalius, o 1949 metais žaisdami namie tapo Europos čempionais.
Paskutinį kartą Egipto rinktinė su Europos komandomis rungėsi 1953 metais, kai vėl užėmė 8-ąją vietą.
Patekti į Europos čempionatą bandė dar dvi Afrikos komandos. Libijos ir Maroko rinktinės rungtyniavo atrankos turnyruose, tačiau į finalo etapą neprasibrovė.