Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėjos pirmadienio vakarą turėjo rimtą progą švęsti. Tačiau po tradiciškai bendros vakarienės viešbučio restorane, sukrito į lovas. Audringai šventė Slovakija, nors čempionatas jai jau baigėsi.
Lietuvės į Lenkiją atvyko turėdamos tikslą ir svajonę – pagaliau prasibrauti į olimpines žaidynes, kuriose Lietuvos moterų rinktinė dar nėra žaidusi. Nors Europos čempionate bus įteiktas tik vienas tiesioginis kelialapis į kitų metų olimpinį Londoną, kurį gaus čempionės, Lietuvos rinktinė paslapčia jau pasvarsto ir apie tokią galimybę.
Bet daug realesnė kita: iškovoti teisę žaisti kitąmet vyksiančiame papildomame atrankos turnyre, į kurį keliaus antroji ir trečioji Europos čempionato prizininkės bei dar dvi rinktinės.
Palyginus su 2009-ųjų Europos čempionatu Latvijoje, smarkiai pasikeitusi ir atjaunėjusi Lietuvos komanda, prieš šias pirmenybes, matyt, tik pati tvirtai tikėjo, kad olimpinė svajonė yra reali. Tačiau po pirmojo etapo, kurį lietuvės baigė būdamos A grupės lyderės, apie stiprią lietuvių rinktinę vis garsiau kalba ir varžovės.
Buvusi krepšininkė ne tik gyrė
„Lietuva yra tamsusis čempionato arkliukas. Pažiūrėsime, kiek ilgai jis gali joti“, - po pirmosios pergalės Europos čempionate sakė Slovakijos rinktinės trenerė Natalia Hejkova.
„Gal mūsų niekas ir nelaiko favoritais, bet tikrai galime daug padaryti“, - pasitikėjimo nestokojo Lietuvos rinktinės treneris Algirdas Paulauskas.
Po atrankos varžybų į žemyno pirmenybes patekusios slovakės A grupėje nugalėjo būtent Lietuvą. Slovakijai tai buvo pirmoji pergalė, Lietuvai – pirmasis pralaimėjimas. Dar prieš šias rungtynes buvo aišku, kad lietuvės į antrąjį pirmenybių etapą keliaus su dviem įskaitiniais taškais ir net pralaimėjusios liks A grupės lyderės.
Tiems, kas matė tik Lietuvos rinktinės rungtynes su Slovakija, galėjo susidaryti klaidingas vaizdas. Pirmoje dvikovos pusėje lietuvėms krepšys buvo tarsi užrištas, o kamuolys nuolat slydo iš rankų. Tačiau Lietuvos rinktinės stovykloje buvo ramu. Ramu buvo ir „Luczniczka“ arenos centrinėje tribūnoje, kurioje spaudėsi kelios dešimtys pritilusių žaliamarškinių sirgalių.
„Nenusiteikė merginos kovai. Paleido slovakes iš pat pradžių, o dabar jau vėlu, - įpusėjus antrajam kėliniui ištarė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė. - Bet nieko baisaus, svarbiausia, kad nusiteiktų per kitas rungtynes“.
Žalią sportinį švarką su išsiuvinėta trispalve vilkinti buvusi krepšininkė 13 metų pati žaidė Lietuvos rinktinėje. 1997-aisiais su ja laimėjo Europos čempionato auksą, bet taip ir nepasivijo savo svajonės nuvykti į olimpines žaidynes.
„Kai matau žaidžiančią rinktinę, širdis vis dar suvirpa“, - prisipažino J.Štreimikytė-Virbickienė. Dabar ji – Lietuvos čempionių Kauno „VIČI-Aisčių“ trenerio asistentė. Rinktinėje – penkios jos auklėtinės ir skautu dirbantis pagrindinis komandos treneris Mantas Šernius.
Todėl net tuomet, kai Lenkijoje Lietuvos krepšininkės džiaugėsi pergalėmis, su rinktinės žaidėjomis J.Štreimikytė-Virbickienė šnekėjosi ne tik apie gerą žaidimą, bet ir davė joms pastabų dėl klaidų.
Krepšininkės jautė miego stygių
Pirmadienio popietę slovakės 46:57 įveikė Lietuvą, po to grįžo į viešbutį ir, susipakavusios daiktus, nusileido į „Holiday Inn“ barą, kuriame linksminosi iki vidurnakčio. Čempionatas joms jau baigėsi.
Lietuvos rinktinės žaidėjoms linksmybės kol kas nerūpi.
„Labiausiai dabar rūpi išsimiegoti“, - nusišypsojo komandos kapitonė Sandra Linkevičienė. Prieš paskutinę A grupės dvikovą su Slovakija beveik visos rinktinės krepšininkės neužmigo iki aušros.
„Matyt, tai lėmė ir nuovargis, ir emocijos“, - svarstė Rima Valentienė.
Emocijų pirmajame etape buvo išties nemažai. Kai po Lietuvos rinktinės kojomis atsidūrė Turkija ir Europos vicečempionė Rusija, lietuvės A grupėje tapo nebepavejamos.
Tačiau ketvirtadienį viskas vėl prasidės iš naujo. Naujai suformuotoje E grupėje Lietuvos rinktinei teks grumtis su pasaulio vicečempione Čekija, planetos pirmenybių pusfinalio dalyve Baltarusija ir Didžiąja Britanija, kuriai šis čempionatas apskritai yra pirmasis per pastarąjį dešimtmetį.
Būtent britės ketvirtadienį bus pirmosios Lietuvos rinktinės varžovės E grupėje.
Vietoj pamėtymo - treniruokliai
Antradienio rytą Lietuvos rinktinė atsisakė treniruotės „Luczniczka“ arenoje ir vietoj pamėtymo į krepšį pasirinko treniruoklių salę.
Taktiką E grupės kovoms lietuvės pradėjo dėlioti iškart po paskutinių A grupės varžybų: vietoj poilsio ir vaikštinėjimo po Bydgoščiaus senamiestį vėl keliavo į „Luczniczka“ areną žiūrėti Čekijos ir Baltarusijos rungtynių.
Lietuvos rinktinės dienotvarkė tokia įtempta, kad žaidėjoms net nelieka laiko pasivaikščioti po Bydgoščių.
„Mieste dar nebuvau. Kol kas nebuvo noro ir poreikio. Kažką mačiau tik važiuodama į salę ir iš jos“, - prisipažino Aušra Bimbaitė.
„Tik šiek tiek pasivaikščiojome. Gražus tas Bydgoščius. Ir jaunimas čia mėgsta linksmintis. Net keista, kad ne savaitgalį verda tokios linksmybės“, - stebėjosi Giedrė Paugaitė.
Krepšininkių pramogos ramios. Pavyzdžiui, Marina Solopova dažniausiai rymo prie kompiuterio. Agnė Abromaitė skaito.
„Atsivežiau keletą knygų, - patikino rinktinės puolėja. - Skaitymas man – geriausias laisvalaikio leidimo būdas. Net televizoriaus dar nebuvau įsijungusi“.