Liepos 18-ąją, kai vyrų rinktinės kandidatai rinksis į pirmąją pratybų stovyklą, K.Kemzūra jau tiksliai žinos, ko nori iš kiekvieno žaidėjo ir iš komandos bendrai.
Kad niekas neblaškytų minčių nuo pareigų rinktinėje, lietuvis, dar prieš išvykdamas iš Rusijos, nutarė netęsti derybų su Krasnodaro „Lokomotiv“ klubu ir pats užbaigė 2 metus trukusį bendradarbiavimą. Nors buvo spėjama, kad perspektyvų specialistą pasitelks jam gimtuoju miestu tapusio Kauno „Žalgirio“ klubas. Vis dėlto sandoris neįvyko.
- Kas lėmė jūsų sprendimą laikinai atsiriboti nuo darbo klube? - žurnalistai paklausė K.Kemzūros.
- Iš tikrųjų turėjau pasiūlymą pasilikti Krasnodare, bet vienas mano prioritetų buvo Lietuvos rinktinė. Dėl to, kad aš skirsiu visas jėgas ir energiją pasirengimui Europos čempionatui, man būtų buvę sunku suderinti pasirengimą su klubine komanda. Be to, tai nebuvo visiškai garantuotas kontraktas. Paprasčiausiai nenorėjau rizikuoti. Buvo ir šeima, su kuria gana ilgai atskirai gyvename. Man labai sunku pagalvoti, kad reiktų kažkur išvažiuoti iškart po Europos čempionato.
Be to, žinau, kad Europos čempionatas pareikalaus labai daug jėgų. Todėl pasirinkau pauzę. Paskui matysime.
- Su kuriais rinktinės žaidėjais dabar palaikote glaudžiausią ryšį?
- Pagal savo būseną žinau, kad po sezono labiausiai norisi ramybės. Todėl ir nepuolu skambinti. Buvo beveik su visais pabendrauta tolygiai. Su kai kuriais gal kiek daugiau. Noriu, kad vyrai šiek tiek atitoltų nuo visko. Kaip sakoma, kad išvalytų galvas. Tada kalbėsimės bei dirbsime. Tiksliau dirbsime daugiau nei kalbėsimės.
- Jau anksčiau lyg perkūnas iš giedro dangaus nugriaudėję Jono Mačiulio ir Lino Kleizos traumos tapo galvos skausmu ir jums, ir sirgaliams. Ar šiuo metu turite kažkokių neatidėliotinų rūpesčių?
- Jų visada yra. Viskas gražiai atrodo tik popieriuje, o reikia suburti tvirtą kolektyvą. Kad būtų motyvuotas, kad būtų kovingumo dvasia. Turime pasirengti visokiems netikėtumams, kad nepradėtume griūti ištikus blogiausiam scenarijui. Neveltui sakoma – nori taikos, ruoškis karui. Kažką panašaus reikia numatyti ir čia. Visko, žinoma, nenumatysime, nes tai neįmanoma.
Be abejo, dviejų svarbių žmonių netektis yra didžiulė. Su jais rinktinės galutinis sąrašas, matyt, būtų buvęs kitoks. Ačiū Dievui, Lietuvoje dar yra žaidėjų.