Žiūrėkite pirmąją pokalbio dalį.
Žiūrėkite antrąją pokalbio dalį.
Laidoje K.Kemzūra papasakojo apie būsimą Lietuvos rinktinę, apie jos kandidatus, apie savo dvejones dėl ateities klube - Rusijos, Lietuvos ar kitos šalies.
- Šįvakar NBA naujokų biržoje gali būti pakviesti trys lietuviai: J.Valančiūnas, D.Motiejūnas ir M.Kuzminskas. Visi trys žaidėjai – jauni krepšininkai. Tuo reikia džiaugtis. Ar tai - ankstyva? - paklausė laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis.
- Džiugu, kad Lietuva įvardijama kaip krepšinio šalį. Mūsų jauni talentai beldžiasi į geriausią pasaulio krepšinio lygą. Dėl ankstumo reikia žiūrėti individualiai: kokie yra šaukimai, kaip aukštai kviečiami žaidėjai ir t.t.
Prisipažinsiu, nesu didelis ekspertas šia tema, tačiau manau, kad jeigu žaidėjais domisi – jie turi save išbandyti.
- NBA rungtyniaujantis Žydrūnas Ilgauskas nusprendė dar metus žaisti Majamio „Heat“ komandoje. Jums nekyla noras dar jį paklibinti ir pamėginti prisikviesti į rinktinę?
- Džiaugiuosi dėl jo, kad jis turi jėgų ten žaisti. Žaisti „Heat“ komandoje yra kitaip, nei už rinktinę, tenai jis žino savo rolę, reikalavimus. Iš tikrųjų jeigu būtų pareikštas noras, jam durys nebūtų uždarytos. Ž.Ilgauskas, galbūt netiesiogiai, bet yra pasakęs savo nuomonę apie žaidimą rinktinėje.
- Grįžkime prie D.Motiejūno ir J.Valančiūno. Vienas jų pernai nepateko į rinktinę, o kitas net nebuvo kviestas. Kaip juos vertinat šiemet?
- Jie yra kandidatų sąrašuose, jų galimybės patekti – geros. Praėjusiais metais D.Motiejūnai paaiškinau, kodėl jis nepateko. Šiais metais jis stipriai sutvirtėjo, priaugino daugiau raumenų, įgijo daugiau patirties. Šiemet jam yra geri šansai.
- Kalbėjome apie Šarūno Jasikevičiaus grįžimą į rinktinę. Jis akimirksniu gali tapti bet kurio kolektyvo lyderiu. Tai - gerai ar blogai?
- Privalumas turėti komandoje tokį žmogų. Šarūnas savo kokybę įrodė ne viename kolektyve. Jis įrodė savo galimybes mobilizuoti visus žaidėjus. Jis tiesiog jaučia malonumą, kai įtampa pasiekia aukščiausią tašką. Jis moka įkvėpti kitus. Šarūnas mėgaujasi lemiamomis rungtynių akimirkomis. Jis turi didžiulę patirtį, labai aukštą krepšinio supratimą. Taip, jis emocionalus. Bet jis žino vidaus taisykles. Nemanau, kad reikėtų dėl to daryti problemą.
- Kalbant apie komplektavimą, ar jūsų nebuvo ištikusi neviltis, kai iškrito L.Kleiza, J.Mačiulis, kilo neaiškumų dėl M.Pociaus?
- Nusivylimas buvo, liūdesys. Lino ir Jono praradimas yra didžiulis. Kaip jį kompensuosime, parodys tik laikas. Bet sėdėti vien galvą susiėmus rankomis, verkti, kokie mes nabagai, nėra išeitis. Kitos rinktinės taip pat turės nustolių.
- Pernai žaidėjų nepatyrimą, jaunystę pavertėte komandos stiprybe. Ar tokios rinktinės „praskiedimas“ vyresniais žaidėjais netaps problema?
- To niekas negali garantuoti. Pamatysime Europos čempionate. Mano vizijoje tai turėtų pridėti solidumo ir kokybės. Tai turėtų tapti privalumu poziciniame puolime. Žinoma, mums visiems reikės įdėti labai daug pastangų, kad ta komanda taptų monolitu.
- Ar nekils keblumų renkantis galutinę komandos sudėtį. Juk nelengva pasakyti vyresniam žaidėjui, kad renkatės ne jį, o jaunesnį krepšininką.
- Pasakysiu ne ir motyvuosiu. Jei vertindami žaidėjus matysime tik jų medalius, tada bus sunku. Savo gerumą žaidėjai privalės įrodyti ant parketo. Ne kažkada, o kiekvieną dieną. Dabar, šiandien.
- Kaip vertinate nesusipratimus dėl Ramūno Šiškausko. Ar LKF prezidento Vlado Garasto viešas kreipimasis buvo derintas su jumis?
- Taip. Nebeeskaluokime tos temos. Buvo idėja, tauri ir gera. Gaila, kad taip viskas apsivertė. Prie to ir žiniasklaida prisidėjo. Manęs klausė sutikimo, aš dvejojau, bet pasakiau: „Gerai“. Nemačiau kažko labai blogo.
Aš pats kalbėjau su Ramūnu, gal atsargiau ir duodamas daugiau laiko. Buvo dar vienas bandymas. Man atrodo, būtų blogiau, jei nebūtų to bandymo. Pagaliau neieškokime tų išdavikų, juolab, kad jų nėra. Koks R.Šiškauskas buvo, toks ir liko. Nemanau, kad federacija jį daro išdaviku.
- Neseniai minėjote, kad visi turi ruoštis ir blogiausiam scenarijui. Ką tai reiškia?
- Vadinasi, įdėmiai skaitote tai, ką sakau. Nepraslydo. Aš turėjau mintyse daugiau pačius save. Aš pats taip mąstau. Čempionatuose visada yra dinamika. Mums Turkijoje pasisekė, kad ta dinamika buvo kylanti. Pralošinėdavome, bet iškovodavome pergales. Mums reikia taip nusiteikti, kad didelis ažiotažas nesibaigtų nesėkme.
Nuo pralaimėjimų neapsaugota nė viena pasaulio komanda. Turime būti tam pasirengę. Tikrai nedėliojau variantų. Bet kuriuo atveju mes turime kovoti iki pat pabaigos. Mano mintys, kaip reaguoti į sėkmę ar nesėkmę.
- Taip Lietuvoje jau susiklostė, kad po blogiausio scenarijaus atsistatydindavo treneriai. Ar jūs turite galvoje ir tai?
- Aš nesu įsikibęs posto. Tai - didžiulė garbė ir atsakomybė. Jei aš esu kliūtis suvažiuoti kažkokiems žaidėjams, aš pasitrauksiu. Bet man atrodo, kad aš kažką sugebu ir noriu tą padaryti.
- Kodėl nepratęsėte sutarties su Krasnodaro „Lokomotiv“ - ar todėl, kad tai yra tik „Lokomotiv“, ar dėl to, kad klubas trukdo darbui rinktinėje?
- Komanda nėra garsi, bet perspektyvi. Ji žais Europos taurėje, turi naują areną, turi potencialo. Tačiau viena priežasčių tapo tai, kad kitą sezoną man norėsis daugiau. O juk jau šį sezoną, žinant visas aplinkybes, buvo pasiektas beveik maksimumas. Bet nebuvo trofėjų, nebuvo medalių. Prieš sezoną tai nebuvo planuota. Norėjau, kad man netrukdytų niekas, norėjau pats dalyvauti komplektuojant „Lokomotiv“ ekipą. O dabar laukia atsakinga vasara. Be to, dar buvimas be šeimos... Klubas norėjo atsakymo kuo greičiau. O mano mintys buvo kažkur kitur.
- Buvo pranešimų, kad kalbatės su „Žalgirio“ klubu. Kodėl nesusitarėte su kauniečiais?
- Kaip pasakyti? Rimtos kalbos nebuvo. Pasiūlymo nebuvo. Šiaip pokalbiai su mano agentais. Ne vienas klubas kalbasi keliomis kryptimis.
- K.Kemzūra jau yra geras prekės ženklas. Turbūt galvojate tik apie Eurolygos klubą?
- Šiuo atveju aš negalvoju apie klubą. Šiandien aš turiu apie ką galvoti. Svarstau, kaip suburti gerą rinktinę.