„Laba diena“, - žengdama ant Bydgoščiaus „Luczniczka“arenos parketo lietuviškai pasisveikino šviesiaplaukė aukštaūgė, vilkinti raudonus marškinėlius su užrašu „Baltarusija“. „Priviet“, - rusiškai jai atsakė Rima Valentienė. Prieš kelerius metus Vilniuje žaidusi Jelena Levčenka nepamiršo kelių išmoktų lietuviškų žodžių ir iki šiol bendrauja su buvusiomis komandos draugėmis iš jau nebeegzistuojančios „Teo“ komandos. Tačiau šeštadienio vakarą baltarusė ir lietuvės taps mirtinomis priešėmis: kelialapį į ketvirtfinalį jau turinti Lietuvos rinktinė Europos čempionato E grupėje susikaus su Baltarusija, kuri dar neįlipo į atkrintamųjų varžybų traukinį.
Moterų krepšinio rinktinė – populiariausia komanda Baltarusijoje. Baltarusiai ir patys nelabai supranta, iš kur šalyje, kuri beveik neturi krepšinio istorijos, atsirado tiek daug pajėgių krepšininkių.
Išskyrus tai, kad 1994-aisiais Baltarusijos jaunimo (iki 22 metų) vaikinų krepšinio rinktinė tapo Europos čempione, baltarusiai krepšinio paslapčių dažniau mokėsi iš kitų nei patys diktavo madas.
Tačiau pastaraisiais metais Baltarusijos moterų rinktinė perrašinėja šalies krepšinio istorijos metraščius: pernai ji žaidė pasaulio čempionato, užpernai – Europos pirmenybių pusfinalyje, o 2007-aisiais Italijoje laimėjo žemyno čempionato bronzą.
Vilioja ir išskirtine apranga
Populiarumu su Baltarusijos moterų krepšinio rinktine šalyje gali varžytis tik Borisovo BATE vyrų futbolo komanda, prieš porą sezonų žaidusi UEFA Čempionų lygoje, o pastaruosius du rungtyniaujanti UEFA Europos lygoje.
Tačiau moterys krepšininkės Baltarusijoje gal net populiaresnės už futbolininkus. Jos mielos, kuklios, nuoširdžios ir nevaidina žvaigždžių, todėl baltarusiai jas labai myli.
Net Bydgoščiuje, kuriame Europos čempionato rungtynių nežaidžia Lenkijos rinktinė, Baltarusija tapo populiariausia komanda, į kurios dvikovas susirenka gerokai daugiau žiūrovų nei į kitų rinktinių pasirodymus. Viena to priežasčių – nedidelė moteriška gudrybė: baltarusės žaidžia vilkėdamos išskirtine apranga – prigludusias trumputes sukneles ir aptemptus šortus.
„Nuostabu“, - „Luczniczka“ arenos tarpduryje, žvelgdamas į Baltarusijos krepšininkes, seilę varvino apsaugininkas Andrzejus.
Dalija ir nemokamus bilietus
Žiūrovų „Luczniczka“ arenoje nėra daug, nes Bydgoščiuje nerungtyniauja Lenkijos rinktinė. Ji grumiasi Katovicuose, kur verda F grupės kovos. Tačiau be įskaitinių taškų į antrąjį etapą patekusioms šeimininkėms kol kas nesiseka. Jos (53:62) pralaimėjo pirmąją F grupės kovą Latvijai ir, jei šiandien neįveiks Kroatijos, praras galimybę pakliūti į atkrintamąsias varžybas.
Bilietai į Europos čempionato rungtynes Bydgoščiuje kainuoja nuo 30 zlotų (apie 26 litus) visai dienai, bet, mėgindami pritraukti daugiau žiūrovų, pagrindinėje miesto aikštėje čempionato organizatoriai juos dalija ir nemokamai. Tačiau prie specialiai pastatytos palapinės su čempionato simbolika slampinėjančiam savanoriui juos sunkiai sekasi kam nors įbrukti.
Nori vėl žaisti olimpiadoje
Su vienu įskaitiniu tašku iš B grupės į antrąjį Europos čempionato etapą – E grupę – patekusi Baltarusijos rinktinė ketvirtadienį 62:51 paklupdė žemyno vicečempionę Rusiją, bet dar negavo bilieto į Lodzę, kurioje vyks atkrintamosios varžybos.
Kol rusai žurnalistai tyčiojasi iš savo šalies rinktinės, kurpdami reportažus apie moteriškus ciklus ir jų įtaką Rusijos krepšininkių žaidimui, baltarusiai pasvajoja ne tik apie atkrintamąsias varžybas, bet ir apie galimybę susigrumti dėl kelialapio į kitų metų olimpinį Londoną.
Teisę žaisti olimpiadoje iškovos tik Europos čempionės, tačiau dar keturios rinktinės gaus galimybę varžytis kitąmet vyksiančiame papildomame atrankos turnyre.
2008-aisiais baltarusės dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse, ten užėmė 6-ąją vietą ir nori vėl nuvažiuoti į olimpiadą.
Tarpusavio rungtynės - itin svarbios ir Lietuvai, ir Baltarusijai. Lietuvėms dėl to, kad, pergalės atveju, jos tikrai E grupėje nebūtų ketvirtos ir ketvirtfinalyje susikautų ne su Katovicuose vykstančių F grupės varžybų lyderėmis.
Baltarusėms žūt būt reikia pergalės, nes dar reikia varžytis dėl E grupėje likusių dviejų kelialapių į ketvirtfinalį. Bilietą ten, be Lietuvos, jau turi ir Čekija, kurios sąskaitoje – taip pat trys įskaitinės pergalės.
Treneriai jau parengė taktiką
Planą, kaip žaisti su Baltarusija, Lietuvos rinktinės trenerių štabas kurti pradėjo kone iškart po išvargtos pergalės (64:63) ketvirtadienį prieš Didžiąją Britaniją.
„Jau žinome, kaip turėtume gintis ir pulti prieš baltaruses, bet paslapčių neišduosiu“, - nusijuokė Lietuvos rinktinės treneris Algirdas Paulauskas.
Bet ir taip aišku, kad per dvikovą su baltarusėmis daugiausia darbo turės lietuvių priekinė linija. Baltarusijos rinktinės žaidimas sukasi apie tris aukštaūges: J.Levčenką (194 cm), Anastasiją Veremejenką (192 cm) ir Mariną Kres (192 cm).
„Kai jos gauna kamuolį arti krepšio, dengiant jas ir mūsų mažesniosioms žaidėjoms einant į pagalbą aukštaūgėms, atsiranda spragų toliau nuo krepšio. O baltarusės vidurio puolėjos gerai „atmetinėja“ kamuolį snaiperėms. Bet būsime tam pasirengę“, - tvirtino A.Paulauskas.
Lietuvos rinktinės žaidimas Europos čempionate kol kas buvo permainingas lyg Bydgoščiaus oras, kuris per dieną kartais pasikeičia net keliolika kartų: tai kaitina saulė, tai pila lyg iš kibiro.
Čempionato pradžioje lietuvės rodė įspūdingą sportinę formą ir susikaupimą, kai A grupėje nugalėjo Turkiją ir Rusiją, bet paskui suklupo ties Slovakija, kuri į pirmenybes pateko tik po atrankos, ir vos negavo į kaulus nuo Didžiosios Britanijos, kuri pastarąjį dešimtmetį nežaidė jokiose oficialiose varžybose.
„Nežinau, kodėl taip yra, - susimąstė A.Paulauskas. - Priežasčių gali būti įvairių. Per rungtynes su britėmis darėme tą patį, ką ir per dvikovas su turkėmis ar rusėmis, bet kažkodėl – perpus lėčiau. Gal merginos psichologiškai neatsigavo po pralaimėjimo slovakėms, gal iš ritmo išmušė dvi laisvos dienos, gal per laisvadienius reikėjo tiek nesitreniruoti. Tų „gal“ - labai daug“.
Tačiau iki šeštadienio vakaro, kai teks susikauti su Baltarusija, A.Paulauskas tikisi rasti visus atsakymus.
Aptarinėja ir klubo reikalus
Lietuvos krepšininkių treneris Bydgoščiuje sprendžia ne tik su rinktinės žaidimu susijusius galvosūkius, bet ir mąsto apie artėjantį klubų sezoną. Kursko „Dinamo“ pastaraisiais metais dirbęs A.Paulauskas nuo ateinančio sezono pradžios stos prie Rusijos čempionės Jekaterinburgo UGMK komandos vairo.
„Gaila, kad praradome Algirdą, - neslėpė į Bydgoščių atvykęs „Dinamo“ sporto reikalų vadovas Olegas Chramkinas. - A.Paulauskas – puikus treneris. Dabar komandą treniruos buvęs jo asistentas Alfredas Vainauskas. Jis irgi mums patinka. Mokomės iš lietuvių trenerių ir tikimės, kad po trejų ketverių metų treniruoti komandos galėsime leisti ir savus, - rusus“.
A.Paulauskas su Bydgoščiuje esančiomis UGMK krepšininkėmis dar nekalbėjo apie komandos reikalus, tačiau, Lietuvos rinktinės trenerio kvietimu, čia atvyko Jekaterinburgo ekipos fizinio rengimo trenerė prancūzė Sabine Juras.
Su Rusijos rinktinėje žaidžiančiomis Marija Stepanova, Svetlana Abrosimova, Olga Artiošina ir Tatjana Vidmer bei Latvijos rinktinėje rungtyniaujančia J.Levčenka, kurios ateinantį sezoną atstovaus Jekaterinburgo ekipai, UGMK reikalus A.Paulauskas ketina aptarti vėliau.
J.Levčenką Lietuvos rinktinės treneris pažįsta geriausiai iš visų penkių Europos čempionate rungtyniaujančių UGMK žaidėjų, nes Baltarusijos rinktinės vidurio puolėja du sezonus (2006—2008 metais) žaidė jo treniruotoje dabar jau buvusioje Vilniaus „Teo“ komandoje.
„Su Lena viešbutyje vis persimetame keletu žodžių, nors apie ūkį ir bites dar nešnekėjome. Bet teks“, - nusijuokė A.Paulauskas.