EČ istorija. Kaip geriausių Europos krepšininkų kovas matė to meto spauda (1939 m.)

„Lietuvos aidas“ (apie rungtynes):

Pirmoji Europos pirmenybių kovų diena vėl sutraukė visus kauniečius į sporto halę. Ir vakar, kaip ir per atidarymo iškilmes, halė buvo perpildyta. Daugiau negu 10000 žiūrovų atėjo pažiūrėti ne tik kitų rungtynių, bet ir Lietuvos ir Latvijos susitikimo. Visiems žiūrovams buvo įdomu pamatyti, ką parodys Europos krepšinio meisteris prieš didžiausią savo varžovą Latviją.

Lietuva laimėjo, bet laimėjimas buvo iškovotas labai sunkiai. Per visą rungtynių laiką vyko dramatiškiausia kova, kokios dar neteko matyti. Taškai augo taip lėtai ir taip vienodai abiejose pusėse, kad iki paskutinės minutės sunku buvo spręsti, kuriai komandai atiteks laimėjimas.

„Lietuvos aidas“ (apie taktiką):

Vertinant pirmais įspūdžiais mūsų rinktinę, reikia pažymėti, kad ji vakar dar neparodė savo pačios geriausios formos. Joje buvo eilė svyravimo momentų, kurie leido latviams protarpiais vesti pasekmę, tačiau klasė, taktika buvo meistriški, ryškūs ir tokioje jaudrioje kovoje. Visa rinktinės stiprybė ypač pasireiškė tuo momentu antrame kėlinyje, kada latviai vedė 6 taškų skirtumu (27:21). Jokio sumišimo nebuvo matyti, tik dar didesnis ryžtumas ir susikaupimas.

Pirmos rungtynės, pirmas šuolis į kovos karštį dar veikė mūsiškių vidaus rimtį ir sukėlė tam tikrų svyravimų – potvynių ir atoslūgių – žaidime. Natūralu, kad mūsų rinktinė dėl to vakar dar neištraukė savo tikrosios formos, tikrojo meisterio apvalkalo.

O taktikos plonybėmis mūsų rinktinė, atrodo, tarp šių pirmenybių dalyvių tolygų varžovą vargu turi.

„Lietuvos žinios“ (apie žiūrovus ir teisėjus): Vakar dienos lietuvių – latvių krepšinio rungtynės suteikė mums malonią pergalę ir paliko labai nemalonų įspūdį žiūrovų minios, kurių reagavimas į tikras ar tariamas neigiamybes jokiu būdu nepateisinamas ir būtinai smerktinas. Manau, kad nėra čia reikalo aiškinti, jog mes norime būti kultūringi. Bet tokie švilpimai, rėkavimai ir trypimai, kokie vakar vakare vyko sporto halėje, su kultūringumu nesuderinami, nesuderinami tuo labiau su dvasia, kuria mes norime užimponuoti pasaulį. Jei kartais pasitaiko viena kita klaida mūsų nenaudai, o dargi jei pasireiškia ir tam tikra tendencija kai kurių pareigūnų sprendimuose (įtartinas teisėjo Leroy objektyvumas mūsų atžvilgiu), tai ir tuo atveju, jokiu būdu negalima atsisakyti kultūringų laikymosi formų. Kuo kalta šauni, taktinga ir visais atžvilgiais puikiai žaidusi latvių komanda, jei teisėjas karts nuo karto jai parodo daugiau simpatijų negu mums (šia proga norėtųsi pageidauti, kad teisėjas Leroy būtų objektyvesnis mūsų komandos atžvilgiu, arba tą vietą užleistų kitam).

„Lietuvos aidas“ (apie nuotaikas po rungtynių): Rungtynės baigtos, bet kas dėjosi halėje, tai kam bandyti ir rašyti, kad vis tiek neaprašysiu! Pergyvenau aš Maskvos revoliuciją, mačiau Merane užgavėnių karnavalą, Nicoje gėrėjaus gėlių kova, bet visa tai buvo tik niekis sulyginus su tuo, ką man teko išgyventi Kaune gegužės mėn. 22 d. krepšinio rungtynėse ir tuojau po rungtynių. Nepažįstamos moterys kabinos nepažįstamiems vyrams ant kaklo; ekscelencijos bučiavosi su kurjeriais, kariškiai su civiliais, net ir mano davatkėlės užmiršo savo drovumą ir glamonėjosi su kiekvienu žiūrovu. Tautos himną giedojo visi, net ir tie, kurie per savo gyvenimą nė kartą nebuvo prasižioję... Žodžiu, tai buvo ne rungtynių pabaiga, o vieningo tautinio entuziazmo demonstracija... O kas dėjosi aikštėse, restoranuose ir prie privačių radijo imtuvų, tai ir apsakyti negalima...

Šarkis-Žukauskas savo bokso laimėjimais sumušė Amerikos pabaisą ir atlietuvino tūkstančius benutaustančių lietuvių, o mūsų krepšinio komanda sukonsolidavo visus respublikos piliečius be pažiūrų, tautybių ir luomų skirtumo. Garbė jiems už tai, garbė!

„Lietuvos aidas“ (apie rungtynes):

Iš tiesų, tai greičiau atrodė draugiškos eilinės tarpvalstybinės rungtynės, o ne Europos pirmenybių kova, kurioje buvo daug kas lemiama.

Taigi: šitą ramybę kūrė Lietuvos rinktinė, kuri iškart užslopino estų energingesnes pastangas, išplėtojo puikų taktinį žaidimą, pilną technikos deimančiukų ir švarių derinių. Iš tisų, vakar mūsų rinktinė sužaidė jau didį žaidimą, vertą meisterio vardo.

Reikia taip pat pasidžiaugti, kad vakar rinktinėje buvo duota progos pasirodyti ir pakaitams, ir čia išryškėjo, kad šitas būrelis yra kuo puikiausiai parengtas. Vadinasi, mūsų rinktinė turi, turbūt, apsčiausią ir geriausią atsargą, o tai yra džiugus ir brangus dalykas.

Vadinasi, nuimtos jau dvi svarbios kliūtys iš kelio ir viltis, didžioji viltis, skaidrėja. Kas dieną imame plačiau dairytis, nors horizonte tūno ne vienas pavojus.

„Lietuvos aidas“ (apie žiūrovus):

Be to, reikia pabrėžti, kad vakar visi žiūrovai parodė retą korektiškumą, lygiai sveikindami abi ekipas, lygiai plodami ir estų, ir mūsiškių pasiekimams. Peikėjams ir priekabių ieškotojams tai reikėjo giliai įsidėti į galvas ir padūmoti, kodėl kartais būna kitaip.

„Lietuvos aidas“ (apie organizacinius nesklandumus):

Žiūrovai turėjo pamato nusiskųsti salės tvankumu, nes joje nebuvo ventiliacijos. Tačiau nuo vakar dienos ir ventiliacijos reikalas sutvarkytas, nes padarytos reikiamos kiaurymės.

Žiūrovai galėjo nusiskųsti ir kai kuriais tvarkos nesklandumais, nes daug kas negalėjo rasti savo vietų, praėjimai buvo užstoti ir kit. Padidinus tvarkdarių skaičių jau vakar tvarka buvo visai gera ir visiems žiūrovams buvo apsčiai vietos.

„Lietuvos aidas“ (apie rungtynes):

Toks žaidimas, kokį vakar sukūrė mūsų rinktinė, galima visai drąsiai vadinti klasišku. Užvakar lenkų rodytas prieš prancūzus judrumas, staigūs perbėgimai ir jautrūs mėtymai – viskas buvo suvaldyta nepaprastai tankaus mūsiškių dengimo. Dengimas yra kaip tik pati pagrindinė mūsų ekipos stiprybė.

O puolamieji veiksmai vakar mūsų rinktinėje buvo tiesiog neatginami. Visa buvo daroma labai greit, bet kartu apdairiai ir tiksliai, deriniai pinti staigūs, ir dėl to progų taškams daryti buvo apsčiai. Labai gaila, kad vakar mūsiškiams gerokai nesisekė mėtyti.

„Lietuvos žinios“ (apie rungtynes):

Vakar Lietuvos krepšinio rinktinė įveikė ir trečiąjį savo varžovą – Lenkiją. Susidomėjimas šitomis rungtynėmis buvo nepaprastas. Puikus lenkų pasirodymas prieš prancūzus pranašavo mūsiškiams sunkią kovą ir buvo net abejojančių Lietuvos laimėjimu. Tačiau tie, kurie sekė vakar dieną Lietuvos-Lenkijos rungtynių eigą, įsitikino, kad Lietuvos krepšinio rinktinė yra neįveikiama. Puikūs deriniai, neblogas mėtymas į krepšį ir geras priešo žaidėjų dengimas, leido vakar mūsų rinktinei iškovoti laimėjimą tokiu rezultatu, kokio niekas nelaukė.

„Lietuvos aidas“ (apie rungtynes):

Ne, tai buvo kažkas nepaprasta! Nepaprasta ne tai, kad vakar Lietuva vėl laimėjo, bet nepaprastas buvo pats mūsų ekipos žaidimas.

Tai buvo ypatinga pranašumo demonstracija. Taigi: prancūzai buvo lygiai taip pat, gal dar daugiau, nustelbti, kaip ir užvakar lenkai. Jie buvo pasmerkti gražioms, bet tik nesėkmingoms pastangoms bent kiek priešintis mūsiškių nepaprastam veržlumui.

Tikrai nepaprastam, nes prieš tokį staigumą, prieš tokį derinių žaibišką greitumą būtų žlugęs ir žymiai geresnis dengimas, negu turėjo prancūzai.

Nuolat ir nuolat, žiūrėk, ir išlįsdavo kuris mūsų žaidikų po krepšiu, ir jau du taškai kilo pasekmės lentoje. Prancūzams nebuvo laiko nei gintis, nei dairytis. Be to vakar ir mėtymai buvo tikrai puikūs tiek iš arti, tiek ir iš toliau.

Atidus dengimas pirmiausia sustabdė prancūzų spartą ir sukliudė mėtymus. Priešininkas buvo paraližuotas pačių savo sumanymų užuomazgoje, o po to sekė žaibiški antpuoliai, vienas už kitą gudresni, įvairesni ir neatginami.

Taktikos deimantais vakar rinktinės žaidimas galėjo sužavėti ką tik norite. Tai buvo toks žaidimas, kokį geresnį sunku ir įsivaizduoti. Čia žaidė tikras krepšinio meisteris!

Ir prie viso to – dar nepaprastas visų žaidikų užsidegimas, nepaprastas pergalės alkis, kuris žaidikus skraidinte skraidino ir vertė kovoti iki pat paskutinės minutės.

„Sekmadienis“ (apie žiūrovus):

Hale ir rinktine mes džiaugiamės kasdien, bet kartu kasdien nervinamės dėl bilietų. Ponai, prie tokio susidomėjimo, tryliką tūkstančių žiūrovų talpinanti halė yra per maža! Tai buvo įsitikinta per Lietuvos Latvijos ir Lietuvos Lenkijos susitikimų dienas. Pagaliau ir užvakar bilietų pritrūko.

Penktoji diena. Lietuva – Vengrija 79:15 „Lietuvos aidas“ (apie rungtynes):

Lietuvos ekipos pergalė prieš Vengriją niekas neabejojo, dėl to, tur būt, ir žiūrovų vakar halėje nebuvo per pilna – apie 7000. Tai vis dėlto kažkaip nepritinkama: negi žiūrovą traukia tik priešininkas, o ne mūsiškiai. Juk prieš silpnesnį varžovą mūsiškiai kaip tik akivaizdžiau, nelyginant sulėtintoje filmoje, parodo visas savo taktines gudrybes, ryškiau iškelia savo pranašumą.

Iš tikrųjų, vakar mūsų rinktinės taktinės plonybės buvo taip ryškiai pabrėžtos, iškeltos, jog visos ekipos galėjo per tas 40 minučių išeiti gerą, net pavyzdingą krepšinio kursą.

„XX amžius“ (apie geriausią čempionato žaidėją):

Vakar teiravomės pas svečius ir savuosius, kas šiose pirmenybėse gražiausiai žaidžia. Italai, estai, prancūzai, lenkai ir kiti gražiausiai, pavojingiausiai ir apgaulingiausiai žaidžiančiu laiko lietuvį Ruzgį. Taigi, mūsų Ruzgys yra gražiojo žaidimo karalius.

„Lietuvos aidas“ (apie rungtynes):

Laimėjimu nebuvo abejojama, tačiau pati pasekmė džiugina, nes yra rekordinė: Lietuva nugalėjo Suomiją 112-9 (48-3).

Iki šiol latviai didžiavosi rekordu: jie buvo nugalėję suomius 108-7. Dabar tas rekordas pagerintas 4 taškais, ir pagerintas mūsiškių ekipos, kaip ir pridera neginčytinai stipriausiam šių pirmenybių dalyviui.

Pats žaidimas, pasiėmus tikslą – kuo daugiau prikrauti taškų, buvo tikra taškų medžioklė, kurioje buvo panaudotos visos mūsų ekipos geriausios ypatybės: ir sparta, ir priešo spaudimas, ir tolimi kamuolio perdavimai, ir, pagaliau, puikūs deriniai, kur to reikėjo.

Tai buvo toks pranašumo paradas, kokį didesnį sunku ir įsivaizduoti. Suomiai buvo visiškai nuslėgti, nors daug stengėsi ir atkakliai kovojo.

„Lietuvos aidas“ (apie rungtynes):

Paskutinis Lietuvos ekipos žingsnis į meisterio vardą vėl buvo toks pat triumfiškas, kaip ir pirmieji. Tiesą sakant, tos rungtynės jau nebeturėjo lemiamos reikšmės, nes ir stipriausias varžovas – lenkai – jau buvo kritę – gavę iš latvių antrą pralaimėjimą.

Tačiau 100 procentinė pergalė yra verta Europos meisterio vardo, ir tai buvo pasiekta, nugalėjus įtikinamai ir Italiją.

Lietuvos krepšininkų klasė vėl buvo parodyta taip įtikinamai, jog ir geros italų pastangos nieko daug nelaimėjo. Pranašumas buvo per didelis ir per ryškiai pabrėžtas.

„Lietuvos aidas“ (apie čempiono titulą):

Lietuva – antrą kartą iš eilės Europos krepšinio meisteris. Tokia yra pasekmė III Europos pirmenybių, kurios pasibaigė užvakar. Su pasididžiavimu ir džiaugsmu šitas faktas buvo priimtas dar nematyto gausumo žiūrovų minios, kuri užvakar tvenkte užtvenkė sporto halę, nepalikusi nė vienos laisvos vietos.

Pirmenybių uždarymo iškilmės, įvykusios tuoj po paskutinių rungtynių, virto nepaparasta entuziazmo, sporto propagandos manifestacija.

Nugalėtojui, žinoma, teko nuoširdžiausias džiaugsmo ir pagarbos išreiškimas, tačiau ir visoms kitoms ekipoms buvo lygiai keltos ovacijos – padėka už geras kovas ir dideles pastangas. Tarp žiūrovų buvo ir daug atvykusių klaipėdiškių lietuvių, kurie negalėjo iškęsti nepergyvenę kartu savo tautiečių triumfo ir džiaugsmo.

„XX amžius“ (apie čempiono titulą):

Kaip ir buvo laukta, Lietuva stipriai ir užtikrintai laimėjo prieš Italiją. Tas laimėjimas dar kartą parodė, kad Lietuva tikrai verta ir toliau likti Europos krepšinio meisteriu. Konkurentai liko gana toli užpakaly. Visas rungtynes laimėti šį kartą Lietuvai nebuvo reikalo – vienas buvo galima ir pralaimėti, tačiau meisteris įrodė savo vertumą būti meisteriu, visas pirmenybes praėjęs švariai, be jokio suklupimo. Niekas negali pasakyti, kad tai koks atsitiktinumas. Ne. Mūsų laimėjimas tikras, aiškus ir ryškus, lyginant jį su kitais varžovais ir pretendentais į meisterius.

12000 žmonių iš visų Lietuvos kampų gėrėjosi žaidimu, tik meisteriui įmanomu. 12000 krūtinių kilnojosi giedant Lietuvos himną, kuris skelbė septintą Lietuvos pergalę pirmenybėse ir kartu Europos krepšinio meisterio vardo laimėjimą.

„Lietuvos aidas“ (apie Lietuvos rinktinės žaidimą visame čempionate):

Mūsų rinktinės žaidimas neparemtas atskirų žaidikų antpuoliais, tačiau čia veikia ištisai viso vieneto kūryba, dėl to tokiame žaidime susidariusias progas turi visi lygiai gerai išnaudoti. Tą galėjome stebėti ir mūsiškių žaidime, nes nesijautė tiek paskirų pastangų, kiek rodė kitos ekipos. „Diena“ (apie Lietuvos rinktinės žaidimą visame čempionate):

Lietuvos krepšinio komanda, laimėjusi antru kart Europos krepšinio meisterio vardą, dabar yra viso pasaulio sporto spaudos dėmesio centru. Nurodoma, kad jei pirmą kartą Lietuvai laimėjus Europos krepšinio meisterio vardą, dar galėjo būti abejonių dėl tikros Lietuvos krepšinio rinktinės persvaros, tai dabar visos abejonės savaime išnyko. Kaune įvykusios pirmenybės ir jų rezultatai parodė, kad Lietuvos rinktinė dar ilgiems metams be ypatingų pastangų gali pasilikti savo žinioje Europos meisterio vardą.

Taip pat tenka patirti, kad jei politinės sąlygos pasaulyje bus geros, tai Lietuvos krepšinio rinktinė aplankys visą eilę Europos sostinių, kur sužais su tų kraštų krepšinio rinktinėmis draugiškas rungtynes ir tuo pačiu Europos krepšinio meisteris pasirodys Europos viešumoje.

Galutinė rikiuotė: 1. Lietuva, 2. Latvija, 3. Lenkija, 4. Prancūzija, 5. Estija, 6. Italija, 7. Vengrija, 8. Suomija.

Rezultatyviausi žaidėjai: 1. H.Veskila (Estija) – 116, 2. V.Šmitas (Latvija) – 108, 3. P.Lubinas (Lietuva) – 96, 4. V.Melderis (Latvija) – 89, 5. M.Ruzgys (Lietuva) – 77.

Lietuvos rinktinė: Artūras Andrulis (Karo mokykla), Leonas Baltrūnas (CJSO), Vytautas Budriūnas (CJSO), Juozas Jurgėla („Grandis“), Feliksas Kriaučiūnas (CJSO), Vytautas Leščinskas (ATM), Pranas Lubinas (LFLS), Pranas Mažeika (Karo mokykla), Vytautas Norkus („Aušra“), Eugenijus Nikoskis (CJSO), Leonas Petrauskas (LFLS), Zenonas Puzinauskas („Grandis“), Mykolas Ruzgys (CJSO), Mindaugas Šliūpas („Tauras“).