Dar 1939 metų gegužės pradžioje Suomijos krepšininkai visai nesiruošė keliauti į trečiąjį Europos čempionatą. Tačiau mėnesio viduryje Helsinkį aplankęs Tarptautinės krepšinio federacijos generalinis sekretorius Williamas Jonesas įkalbėjo juos aplankyti Lietuvą ir išbandyti jėgas su stipriausiomis žemyno komandomis.
Jei suomiai Kaune ir gavo teigiamų emocijų, tai tikrai ne krepšinio aikštėje. Suomijos krepšininkai visiems varžovams buvo lengvas grobis ir kitos komandos per rungtynes su jais galėjo neabejoti, kad į savo sąskaitą įsirašys lengvą pergalę. Varžovai per rungtynes su suomiais galėjo pagalvoti apie kitką – kaip pasiekti sunkiai pagerinamų rekordų.
Pirmieji tai padarė prancūzai. Jie pirmajame čempionato ture (gegužės 22 d.) įveikė šiauriečius 73:11 ir pasiekė Europos čempionatų rezultatyvumo bei didžiausio skirtumo rekordus.
Šie rekordai gyvavo vos dvi dienas – kol latviai įveikė suomius 108:7 ir tapo pirmaisiais, per Europos čempionato rungtynes surinkusiais triženklį taškų skaičių.
Gegužės 27-ąją latvius rekordininkų sąraše pakeitė lietuviai. Jie pelnė dar daugiau taškų ir nugalėjo suomius dar didesniu skirtumu 112:9.
Kitą rekordą – mažiausia praleistų taškų – pasiekė Estijos rinktinė. Ji gegužės 25 dieną nugalėjo Suomijos komandą 91:1. Estams trūko labai nedaug, kad pasiektų nepagerinamą rekordą – varžovai vienintelį tašką įmetė iki rungtynių pabaigos likus žaisti vos 2 minutes.
Per visą turnyrą daugiausia taškų pelnė ir mažiausia praleido Lietuvos rinktinė. Lietuviai pelnė 396 taškus (vid. 56,6), varžovai į lietuvių krepšį – 137 (vid. 19,6).
Priešingame poliuje, suprantama, atsidūrė Suomijos komanda. Ji įmetė vos 70 taškų (vid. 10), praleido – 541 (77,3).
Beje, per pirmuosius du žemyno čempionatus tokios silpnos komandos, kaip Suomijos, nežaidė, todėl nebuvo ir tokių žiaurių triuškinimų.
Per pirmąjį čempionatą didžiausias skirtumas buvo užfiksuotas Prancūzijos ir Rumunijos rinktinėse (43 taškai; 66:23), per antrąjį – Latvijos ir Čekoslovakijos (33 taškai; 44:11).
Pirmojo čempionato rezultatyvumo rekordą pasiekė prancūzai (66 taškai), antrojo – latviai ir estai (po 44 taškus).
Kaune lietuvių pasiektas Europos čempionatų rezultatyvumo rekordas buvo pagerintas 1947 metais, kai Belgija nugalėjo Albaniją 114:11 (beje, irgi 103 taškais).
Lietuvos rinktinės didžiausio skirtumo rekordas laikėsi ilgiau ir krito 1953 metais. Tada SSRS sutriuškino Daniją 104 taškų skirtumu 118:14.
Trečiojo Europos čempionato asmeninio rezultatyvumo rekordus pasiekė po 32 taškus įmetę italas Mino Pasquini ir estas Heino Veskila. M.Pasquini taip rezultatyviai žaidė per rungtynes su Suomija, H.Veskila – su Vengrija.
H.Veskila tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Jis per 7 rungtynes pelnė 116 taškų (vid. 16,6). Paskui estą išsirikiavo latvis Valdemaras Šmitas (108 taškai), lietuvis Pranas Lubinas (97), latvis Visvaldas Melderis (88) ir dar du lietuviai Mykolas Ruzgys (76) bei Vytautas Budriūnas (73).
Lietuvos rinktinė pirmoji tapo dukart Europos čempione, o abiejuose auksiniuose turnyruose dalyvavo septyni krepšininkai: Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas ir Zenonas Puzinauskas.
Galutinė rikiuotė: 1. Lietuva, 2. Latvija, 3. Lenkija, 4. Prancūzija, 5. Estija, 6. Italija,
7. Vengrija, 8. Suomija.