Psichologinės stiprybės Lietuvos rinktinės krepšininkėms galėtų pavydėti bet kuri Europos čempionato komanda. Pralaimėjusios Čekijai (59:63) ir užėmusios E grupėje antrąją vietą, kuri reiškia, kad ketvirtfinalyje teks grumtis su žemyno čempionės titulą ginančia Prancūzija, lietuvės tai priėmė ne kaip bausmę, o kaip iššūkį.
Ankstų antradienio rytą autobusas su Lietuvos rinktine nuo Bydgoščiaus viešbučio „Holiday Inn“ pajudės Lodzės link. Ten ketvirtadienį lietuvės stos į itin svarbų ketvirtfinalio mūšį: jei jį laimės, užsitikrins galimybę kitąmet bent jau pabandyti pagaliau prasibrauti į olimpines žaidynes.
Europos čempionate Lenkijoje tik žemyno čempionės į 2012-ųjų olimpinį Londoną gaus tiesioginį kelialapį. Dar keturios rinktinės įgis teisę varžytis papildomame atrankos turnyre.
Prancūzija – viena tų komandų, kurių ketvirtfinalyje labiausiai norėjo išvengti bene visos atkrintamųjų varžybų dalyvės, tačiau kol kas prancūzės nežaidžia itin galingai: į ketvirtfinalį pateko su trimis įskaitinėmis pergalėmis iš penkių. Pirmenybėse jos jau pralaimėjo Latvijai ir Juodkalnijai.
Dėl to, kad ketvirtfinalyje teks varžytis su prancūzėmis, po pralaimėjimo Čekijai Lietuvos rinktinės krepšininkės per daug nesuko galvos.
„Ar galime jas nugalėti? Šiame čempionate viskas yra įmanoma. Dėl to, kad Prancūzija gina čempionės titulą, mums tik dar smagiau bus ją įveikti. Prancūzių žaidimo dar nenagrinėjome, dar išsistudijuosime jų derinius, bet jos irgi tokie pat žmonės, kaip ir mes ir joms bus arba gera diena, arba bloga. Tikėsimės, kad gera diena bus mums. Dabar turėsime truputį laiko pailsėti, nemanau, kad kas eis verkti ar ką. Dar ne laikas raudoti”, - tvirtino Lietuvos komandos gynėja Rima Valentienė.
Panašiai mąstė ir lietuvių treneris Algirdas Paulauskas.
- Ko pritrūko Lietuvos rinktinei per rungtynes su Čekija? - lrytas.lt. paklausė A.Paulausko.
- Eglės Šulčiūtės – trečiojo kėlinio pradžioje ji susižeidė nugarą. Po krepšiu buvo daug kontaktų, matyt, kažkokio stumtelėjimo ir pakako.
Be to, pirmoje dvikovos dalyje, matyt, dariau per daug keitimų, todėl, kai pirmavome, mes atidavėme čekėms iniciatyvą. Reikėjo žaisti pagal klasikinį variantą – leisti lyderes, čekes galutinai primušti ir tik tada pradėti daryti keitimus.
Labai norėjosi atgaivinti Giedrę Paugaitę – prieš sezoną ji labai gerai, užtikrintai atrodė ir norėjosi suteikti jai galimybę, kad ji atsigautų psichologiškai. Galbūt reikėjo jos nejudinti, o žaisti su tomis krepšininkėmis, kurios iki tol daugiau rungtyniavo.
- Buvote užsiminęs, kad ketvirtfinalyje labiausiai norėtumėte išvengti Prancūzijos, bet teks susidurti būtent su ja.
- Prancūzija – galinga komanda, turinti fiziškai labai stiprias ir kietas vidurio puolėjas. Bet, jei turėsime Eglę Šulčiūtę, mums prancūzės aukštaūgės nebus baisios – ištrauksime jas iš baudos aikštelės. Bet nenoriu pasakoti taktikos variantų.
- Jau svarstėte, kad gali tekti žaisti su Prancūzija?
- Visi variantai yra apsvarstyti. Taip, jos Europos čempionės, bet tos Europos čempionės čia vos velkasi. Niekada nereikia nieko sureikšminti, visi yra žmonės - iš kaulų ir nervų. Nesvarbu, ar čempionai, ar ne. Vakar buvai čempionas, rytoj gali būti autsaideris.
Krepšinyje pilna visokių istorijų, todėl mes visiškai į nieką nekreipiame dėmesio. Visiškai nesureikšminu to pralaimėjimo, kartais negali žinoti, kas yra geriau: laimėti ar pralaimėti
- Žaisite po dviejų laisvų dienų. Pastarąjį kartą kai ilsėjotės dvi dienas, vos įveikėte Didžiąją Britaniją. Ar nesibaiminate, kad ir šįkart krepšininkės apsnūs?
- Nemanau. Bus kelionė į Lodzę, teks įsikurti viešbutyje, antradienį tikrai pailsėsime, turbūt nesitreniruosime. Paskui išsianalizuosime, išsistudijuosime varžoves. Dabar reikia galvoti apie darbus, o ne apie pašalinius dalykus.