Australų barjeras – per aukštas
Pasaulio jaunių čempionate Lietuvos rinktinė pirmą kartą dalyvavo 1995 metais. Tada Jono Kazlausko treniruojama ekipa Graikijos arenose turėjo tenkintis 5-ąja vieta.
Lietuviai į Graikiją išvyko kaip Europos jaunių čempionai ir įveikė visus pirmojo etapo varžovus, tačiau antrajame etape nusileido ispanams ir lemiamoje dvikovoje dėl vietos pusfinalyje rungtyniavo su australais. Nors atrodė, kad komandų jėgos apylygės, dvikova baigėsi netikėtu rezultatu – Australijos rinktinė pasiekė triuškinamą pergalę 94:58.
Mūsų šalies komandoje per šį čempionatą ryškiausiai žibėjo Šarūnas Jasikevičius. Jis ne tik buvo rezultatyviausias lietuvių krepšininkas (17,5 tšk.), bet ir visame turnyre pirmavo pagal rezultatyvius perdavimus (4,8) bei baudų taiklumą (88,4 proc.).
Kiti Lietuvos rinktinės lyderiai buvo Kęstutis Šeštokas (16,8 tšk., 8,8 atk.kam.), Andrius Jurkūnas (16,1 tšk., 10,6 atk.kam.), Kęstutis Marčiulionis (8,5 tšk.) ir Nerijus Karlikanovas (6,4 tšk.).
Į Malaiziją keliauti nereikėjo
Sėkmingiausiai Lietuvos jaunių rinktinė rungtyniavo 2003 metų pasaulio čempionate. Tada jaunieji Lietuvos krepšininkai vienintelį kartą pakilo ant garbės pakylos ir iš Salonikų parsivežė sidabro medalius.
Šis čempionatas turėjo vykti tolimojoje Malaizijoje, bet Pietryčių Azijoje pasklidus sunkaus ūminio respiracinio sindromo virusui, visi šiame regione numatyti masiniai renginiai buvo atšaukti ir FIBA teko skubiai ieškoti kitos varžybų vietos. Surengti varžybas pasisiūlė Graikija.
Nors keliauti reikėjo arčiau, žygis medalių link lengvesnis netapo. Kad varžovai yra galingi, lietuviai pajuto jau pirmajame ture, kai pralaimėjo Kroatijos bendraamžiams. Antrajame etape dar buvo nusileista amerikiečiams, tačiau net ir antras pralaimėjimas nesutrukdė patekti į pusfinalį.
Būtent pusfinalyje Lietuvos rinktinės laukė sudėtingiausias mūšis, nes kitoje aikštės pusėje išsirikiavo itin ryžtingai nusiteikę turnyro šeimininkai su jau tada kone pusantro centnerio svėrusiu Sofokliu Schortsaničiu priešakyje.
Tačiau lietuviai neišsigando nei graikų monstro, nei audringai saviškius palaikiusių sirgalių ir laimėjo žūtbūtinį mūšį 75:72.
Po šios pergalės atrodė, kad auksas – ranka pasiekiamas. Ko gero, prieš finalo rungtynes taip pagalvojo ir patys Lietuvos krepšininkai, juolab kad paskutiniąją turnyro dieną reikėjo žaisti su sykį jau įveiktais australais.
Už pernelyg ankstyvą atsipalaidavimą Raimundo Kairio treniruojama Lietuvos rinktinė buvo skaudžiai nubausta – ji triuškinamai pralaimėjo aukso vertės mūšį Žaliojo žemyno atstovams 92:126.
L.Kleiza prieš A.Bogutą
Dvi ryškiausios čempionato žvaigždės buvo lietuvis Linas Kleiza ir australas Andrew Bogutas. Jų dvikovą nedideliu skirtumu laimėjo australas, kuris renkant geriausią čempionato krepšininką gavo vos vienu balsu daugiau nei lietuvis.
A.Bogutas ženkliai pranoko L.Kleizą tik finalo rungtynėse. Per jas australų lyderis įmetė 35 taškus, lietuvių vedlys – 26.
Vis dėlto L.Kleiza namo taip pat grįžo su asmeniniu prizu. Jis vidutiniškai pelnydavo po 29,1 taško ir tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju. Labiausiai nuo lietuvių žvaigždės nukentėjo Puerto Riko ekipa, į kurios krepšį L.Kleiza įmetė 42 taškus.
Kiti Lietuvos rinktinės lyderiai šiame turnyre buvo Paulius Jankūnas (12,3 tšk., 9,6 atk.kam.), Darius Šilinskis (8,6 tšk.), Marius Prekevičius (7,5 tšk.) ir Steponas Babrauskas (7,4 tšk.).
Įveikė tik Azijos komandas
Dviejuose praėjusiuose pasaulio čempionatuose mūsų šalies jauniai Lietuvos sirgalių nenudžiugino ir užėmė vos 9-ąją vietą.
2007 metais Novi Sade (Serbija) Rūtenio Paulausko treniruojama rinktinė nebuvo lygiavertė varžovė galingiausioms pasaulio komandoms ir grupės varžybose įveikė tik dvi Azijos ekipas: Libaną bei Kiniją. Tuo tarpu visos ketverios rungtynės su Europos ir Amerikos šalių bendraamžiais buvo pralaimėtos.
Lietuvos rinktinėje naudingiausiai žaidė Martynas Gecevičius (13,3 tšk.), Marius Valukonis (13,3 tšk.), Žygimantas Janavičius (10,1 tšk., 6,6 rez.perd.), Deividas Gailius (9,7 tšk.) ir Darius Gvezdauskas (9,4 tšk.).
Sutrukdė lyderio trauma
Užpernai Oklende (Naujoji Zelandija) istorija beveik pasikartojo ir lietuviai raumenis daugiausia rodė žaisdami su autsaideriais. Tiesa, pergalių buvo iškovota daugiau, tačiau galutinis rezultatas dėl to nepasikeitė ir Lietuvos rinktinė į ketvirtfinalį vėl nepateko.
Po šio čempionato treneris Vitoldas Masalskis turėjo pasiteisinimą, kad dėl traumos visa jėga negalėjo žaisti naudingiausias 2008 metų Europos jaunių čempionato krepšininkas Donatas Motiejūnas. Jis net būdamas nevisai sveikas įmesdavo 17,3 taško bei atkovodavo 8 kamuolius ir buvo naudingiausias komandos žaidėjas.
Be D.Motiejūno Lietuvos rinktinėje labiausiai pasižymėjo Gediminas Orelikas (15,4 tšk.), Dovydas Redikas (12 tšk.), Vytenis Čižauskas (10,6 tšk., 5 rez.perd.) ir Eimantas Bendžius (9,5 tšk.).
Beje, naudingiausiu 2009 metų pasaulio čempionato žaidėju buvo išrinktas šiuo metu Kauno „Žalgiriui“ priklausantis Mario Delašas iš bronzos medalius laimėjusios Kroatijos rinktinės.
Po SSRS vėliava
Keturi Lietuvos krepšininkai rungtyniavo pasaulio čempionatuose atstovaudami SSRS rinktinei.
1979 metais per Brazilijoje vykusį pirmąjį pasaulio jaunių čempionatą sovietų ekipoje žaidė Rimas Kurtinaitis ir Raimundas Valikonis. Nei vienas, nei kitas nebuvo komandos lyderis, o SSRS krepšininkai užėmė tik 5-ąją vietą.
Po ketverių metų per antrąjį čempionatą Balearuose (Ispanija) vaizdas buvo visiškai kitoks – vieno lietuvio pavardė skambėjo labai garsiai. Arvydas Sabonis buvo viena ryškiausių turnyro žvaigždžių, pelnydavo 18,5 taško ir padėjo SSRS ekipai pirmą kartą laimėti sidabro medalius.
Kartu su A.Saboniu SSRS rinktinėje 1983 metais žaidė ir dar viena būsima Lietuvos krepšinio žvaigždė Šarūnas Marčiulionis.
Beje, kaip tik tada buvo pradėti kloti pamatai SSRS rinktinės pergalei Seulo olimpinėse žaidynėse. Net šeši 1983 metų pasaulio jaunių vicečempionai po penkerių metų tapo olimpiniais čempionais.