„Mergaitės, jos – tik prancūzės, – pabrėždama „tik” šūktelėjo Rima Valentienė. – Jos – tokie pat žmonės kaip ir mes.”
Tačiau tos „tik prancūzės” Lenkijoje gina žemyno čempionių titulą. Jos – aukštos, greitos, fiziškai galingos ir labai pasitikinčios savimi. Net kiek arogantiškos, nes žino savo vertę.
„Atvažiavome laimėti, – kartoja viena po kitos. – Mes turime žaisti Londono olimpiadoje.”
Nesvarbu, kad iš Katovicų, kur vyko F grupės varžybos, į Lodzę Prancūzijos rinktinė atvažiavo sužeista: kol komandos draugės kartoja derinius ar tiesiog mėto į krepšį, Emmeline Ndongue, užkėlusi sugipsuotą dešiniąją koją ant stalo, liūdnu žvilgsniu palydi kiekvieną metimą.
Vidurio puolėja traumą gavo per F grupės rungtynes su Ispanija – jai skilo pėdos kaulas.
E.Ndongue čempionatas greičiausiai jau baigėsi.
Pergalės kaina – didžiulė
Prancūzės prieš porą metų Latvijoje be stabčiojimų nužygiavo iki karūnos – laimėjo visas devynerias čempionato rungtynes.
Lenkijoje jos neatrodo tokios nepažeidžiamos. Du kartus jau suklupo: per rungtynes su latvėmis (56:59) ir per dvikovą su juodkalnietėmis (68:73).
Tačiau dabar čempionės galvoja tiktai apie ketvirtfinalį, kurio laimėtojos jau užsitikrins teisę kitąmet pabandyti įveikti papildomą atrankos į Londoną barjerą.
Tiesioginį olimpinį kelialapį gaus tik Europos čempionės.
Dar keturioms komandoms bus suteikta galimybė pamėginti į olimpiadą patekti per atrankos varžybas.
Lietuvės ketvirtfinalio akistatą su prancūzėmis priima ne kaip bausmę, o kaip iššūkį.
„Jos daug kartų mus yra įveikusios, tad privalome pasitempti. Žinome, ko čia atvažiavome. Turime svajonę pagaliau pakliūti į olimpines žaidynes, todėl privalome išlikti”, – pareiškė R.Valentienė.
Arena paliko neblogą įspūdį
Ankstų trečiadienio rytą Lietuvos rinktinė susipažino su Lodzės „Atlas” rūmais, kuriuose erdvės gerokai daugiau nei Bydgoščiaus „Luczniczka” arenoje.
Betono monstre Lodzėje, kurio statybos kainavo 80 milijonų eurų, telpa 13 tūkstančių žiūrovų.
„Arena jauki, nors ir didelė. Jeigu išplaus salę, išvis bus gerai, nes dabar kažkaip slidoka. Bet nieko, užtat lankai geri,
Marina labai džiaugiasi, nes jie minkštesni nei Bydgoščiuje”, – aiškino R.Valentienė.
„Čia pataikau nuo pirmos dienos, vadinasi, viskas gerai”, – šyptelėjo Marina Solopova.
Lietuvėms žarstė pagyras
Prancūzės ketvirtfinaliui rengėsi itin smulkmeniškai, nes nesitiki lengvos pergalės.
„Lietuva yra viena šio čempionato favoričių.
Kaip ir visos baltų komandos, Lietuva mėgsta ir žaidžia komandinį krepšinį, o aikštėje pavojų kelia visos žaidėjos.
Lietuvių priekinės linijos krepšininkės yra aukštos, mobilios ir taiklios. Gynėjos – taip pat taiklios, bet jos nėra itin aukštos.
Prieš dvejus metus su šia komanda žaidėme Rygoje, tuomet laimėjome vos dviem taškais.
Mūsų vėl laukia tikrai nelengvos rungtynės, nes Lietuva – labai pavojinga komanda”, – pabrėžė Prancūzijos rinktinės treneris Pierre’as Vincent’as.
„Matėme kai kurias lietuvių rungtynes, žinome, kad jos turi gerų metikių, kad žaidžia greitai ir visos yra pavojingos.
Mes pralaimėjome dvejas čempionato rungtynes, tačiau jos jau pamirštos.
Dabar mes esame ketvirtfinalyje ir mums visoms svarbu jį laimėti.
O tai, kas buvo anksčiau, nebeturi jokios reikšmės”, – teigė vidurio puolėja Isabelle Yacoubou-Dehoui.
Ginti titulą – nelengva
– Prieš dvejus metus Prancūzijos rinktinė atrodė itin galingai ir nė karto nepralaimėjusi tapo Europos čempione. Kaip pasikeitė jūsų komanda? – „Lietuvos rytas” paklausė Prancūzijos rinktinės 24 metų 188 cm ūgio puolėjos Jennifer Digbeu.
– 2009-aisiais rinktinėje buvo Catherine Melain, kuri baigė karjerą, nes jai jau 37-eri.
Ši puolėja tada buvo labai patyrusi, todėl komandai suteikdavo pasitikėjimo.
Jaunesnėms žaidėjoms Catherine buvo kaip mama, kaip mokytoja ir kiekvieną dieną tempdavo mus aukštyn suteikdama naujų žinių.
Dabar nebeturime tokios patyrusios krepšininkės. Esame jaunos, bet kietos žaidėjos. Stengiamės, kad Prancūzijos rinktinė būtų tokia pat stipri kaip prieš dvejus metus.
Didžiausia mūsų jėga dabar yra ta, kad esame draugės, o ne tiesiog dirbame kartu.
Esame atsipalaidavusios ir negalvojame, kokios bus rungtynės su Lietuva.
– Bet Lenkijoje jūsų rinktinė nebeatrodo tokia galinga – ji jau pralaimėjo dvejas rungtynes.
– Tai normalu. Pažiūrėkite, Ispanijos net nėra ketvirtfinalyje. Baltarusijos – taip pat. Nors ir viena, ir kita pernai žaidė pasaulio čempionato pusfinalyje.
Tai, kad prieš dvejus metus laimėjome Europos čempionatą, nereiškia, kad ir į Lenkiją atvažiavome kaip nepažeidžiama rinktinė, kuri turi laimėti visas rungtynes. Nebesame ta pati komanda ir kiekviena diena mums yra naujas iššūkis.
Visi žino, kad giname čempionių titulą, todėl dar labiau nori mus nugalėti.
– Kaip įvertintumėte Lietuvos rinktinę?
– Manau, tai – gera komanda, bet nesu mačiusi nė vienos jos dvikovos, nes praėjusiais metais lietuvių nebuvo pasaulio čempionate.
Girdėjome Lietuvos rinktinės žaidėjų pavardes, bet su jomis nerungtyniavome, todėl sunku pasakyti ką nors daugiau. Kai su konkrečiomis krepšininkėmis bent kartą susiduri aikštėje, gali jas įvertinti ir geriau pasirengti rungtynėms.
Tačiau apskritai negalvojame apie Lietuvos komandą, stengsimės pačios būti geros.
Prancūzijos rinktinė
Europos čempionate dalyvauja 26-ąjį kartą. 2001 ir 2009 m. laimėjo aukso medalius, 1970, 1993 ir 1999 m. – sidabro. 1953 m. pasaulio čempionate laimėjo bronzos medalius. Pernai pasaulio čempionate užėmė 6-ąją vietą.
Šio Europos čempionato pirmajame etape nugalėjo Kroatiją 86:40 ir Graikiją 64:55, pralaimėjo Latvijai 56:59, antrajame etape įveikė Ispaniją 79:55 ir Lenkiją 58:54, pralaimėjo Juodkalnijai 68:73.
Naudingiausiai žaidžia S.Gruda (13 tšk., 5,7 atk. kam.), E.Miyem (10,8 tšk.), E.Gomis (9 tšk.) ir C.Beikes (6,5 tšk.).
Šiame čempionate dalyvauja septynios 2009 m. Europos čempionės, tarp jų visos tuometės komandos lyderės. Tarp penkių žaidėjų, kurių rinktinėje nebėra, svarbiausias praradimas – karjerą baigusi C.Melain.
Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės žaidė 10 oficialių rungtynių. Per jas lietuvės pasiekė 4 pergales. Pastarąsias rungtynes šios komandos žaidė 2009 m. Europos čempionate, tada nugalėjo prancūzės 57:55.