Lietuvos moterų krepšinio rinktinės olimpinės vizijos ėmė sklaidytis kažkur Bydgoščiuje. Europos čempionate Lenkijoje galingai startavusios lietuvės pabaigoje pristigo jėgų ir sėkmės, nors iki paskutinės sekundės neprarado tikėjimo pavyti tolstantį olimpinį traukinį.
Bydgoščiuje Lietuvos rinktinė pralaimėjo lemiamas E grupės rungtynes dėl pirmosios vietos, o paskui patyrė dar dvi nesėkmės, nulėmusias, kad Lietuvos moterų krepšinio rinktinės nebus kitų metų Londono olimpinėse žaidynėse. „Nėra tokio žodžio, kuriuo galėčiau išreikšti tai, ką dabar jaučiu“, - kone pašnibždomis ištarė lietuvių treneris Algirdas Paulauskas.
Lodzės „Atlas“ arenoje, matyt, skraido Lietuvos krepšiniui nepalankios šmėklos. Prieš dvejus metus šiuose milžiniškuose rūmuose buvo laidojama šalies vyrų rinktinė, nepatekusi į atkrintamąsias Europos čempionato varžybas.
Šio penktadienio vakarą ant „Atlas“ arenos parketo sudužo moterų rinktinės olimpinės viltys. Lietuvos rinktinė pralaimėjo pusfinalio dėl 5-8 vietų rungtynes Juodkalnijai (59:68) ir prarado bet kokią galimybę pamėginti prasibrauti į olimpinį Londoną.
Išvakarėse lietuvės ketvirtfinalyje neatsilaikė prieš Prancūziją (58:66) ir pasitraukė iš kovos dėl medalių.
Šeštadienio vakarą Lietuvos rinktinė žais tik kovą dėl 7-osios vietos ir garbės su Latvija.
– Ko pristigo, kad įveiktumėte Juodkalniją ir varžytumėtės dėl 5-osios vietos, suteikiančios teisę dalyvauti papildomame atrankos turnyre į olimpines žaidynes? - lrytas.lt paklausė A.Paulausko.
- Rungtynių pradžioje mums trūko sveiko proto, nes įsivėlėme į kažkokį visiškai nelietuvišką bėgimą, darėme vaikiškas klaidas ir bandėme kišti kamuolį ten, kur neįmanoma.
Paskui lyg ir pagavome ritmą, bet antrojo kėlinio pabaigoje Marinai Solopovai plyšo tarpupirštis ir išniro pirštas, ji nebegalėjo žaisti, paskui dar Aušra Bimbaitė gavo penktąją pražangą ir tapome lėtesni.Giedrė Paugaitė susižeidė petį.
Bet blogiausia, kad tuo metu, kai aikštėje buvo aukščiausios mūsų žaidėjos, dėl kamuolių kovojome blogiau nei juodkalnietės.
Vis dėlto pagrindinė nesėkmės priežastis yra ta, kad mums pritrūko žemų ir greitų žaidėjų.
O apie teisėjavimą patylėsiu, nes dar noriu gyventi.
- Šįsyk Vaida Sipavičiūtė žaidė labai mažai, nors per čempionatą buvo rungtynių, per kurias ji itin atsiskleidė.
- Daug tikėjomės iš G.Paugaitės. Su juodkalnietėmis ji iš tiesų neblogai žaidė gynyboje. Puolime jau sekėsi prasčiau, prametė metimą iš po krepšio, bet tai irgi suprantama, nes čempionate ji rungtyniavo nedaug.
Prieš sezoną G.Paugaitė buvo viena geriausių mūsų priekinės linijos žaidėjų, tik paskui ta gera žaidėja kažkur dingo, o aš vis tikėjausi kad ji atsiras.
Besigindama prieš juodkalnietes ji ir atsirado. Tik, va, petį išsinarino.
- Ar po ketvirtfinalio rungtynių su Prancūzija jums pavyko užmigti?
- Bandžiau. Paryčiui jau kažkaip norėjosi miego. Košmarai nesisapnavo. Didžiausias košmaras, kai negali užmigti.
- Kiek turėsite motyvacijos žaisti paskutines čempionato rungtynes su Latvija?
- Reikia kažkiek gelbėti garbę, reikia garbingai užbaigti šitą siaubą. Tokia ir bus ta motyvacija – įveikti kaimynus.
- Kokia yra ši Lietuvos rinktinė?
- Tai – tikrai gera komanda, tačiau čempionato pabaigoje visoms žaidėjoms kažko pritrūko. Galbūt daug lėmė ir tai, kad kai kurios krepšininkės beveik visą sezoną neturėjo žaidimo praktikos – savo klubuose sėdėjo ant suolo, gydėsi traumas. Lemiamu momentu tos praktikos ir pristigo.