SSRS iškovojus penktojo Europos čempionato aukso medalius, ši šalis gavo teisę rengti 1949 metų žemyno pirmenybes. Tačiau sovietų valdžia vis dar nenorėjo už geležinės uždangos įsileisti užsienio piliečių, todėl stipriausių Senojo žemyno komandų krepšinio varžyboms teko ieškoti kitų šeimininkų.
Jais tapo 1947 metais trečiąją vietą užėmę ir Europos čempionatą į Afrikos žemyną pakvietę egiptiečiai.
FIBA vadovai ilgai svarstė, ar Egiptas tikrai yra tinkama vieta, bet galiausiai nutarė patikėti šiai Šiaurės Afrikos valstybei Europos vyrų krepšinio čempionato organizatorės teises ir netrukus turėjo pripažinti, kad šis sprendimas buvo klaidingas.
Kad čempionatas nebus visavertis, tapo akivaizdu jam dar neprasidėjus, kai atsiųsti krepšinio rinktines į Kairą atsisakė daugelis Europos valstybių. Vienas Senojo žemyno šalis išgąsdino sudėtinga Egipto vidaus politinė padėtis ir prasidėję egiptiečių nesutarimai su britais dėl Sueco kanalo, kitas – tolima ir brangi kelionė.
Nuvykti į Egiptą traukiniu ir laivu reikėjo labai daug laiko, o skristi lėktuvu nemažai sportininkų paprasčiausiai bijojo. Juolab kad kaip tik tuo metu įvyko kelios lėktuvų avarijos, o per vieną jų 1949 metų gegužės 4 dieną žuvo beveik visi „Torino“ futbolo klubo žaidėjai. Po šios tragedijos gegužės viduryje planuotą rinktinės skrydį į Egiptą skubiai atšaukė Italijos krepšinio federacija.
Suskaičiavus šeštojo čempionato dalyvius paaiškėjo, kad dėl medalių varžysis vos septynios komandos, o tarp jų – tik trijų Europos šalių rinktinės (Prancūzija, Graikija ir Nyderlandai). Kitos keturios atstovavo Afrikai (Egiptas) bei Azijai (Turkija, Sirija ir Libanas).
Egiptiečiai negausiems svečiams įtikti stengėsi kaip įmanydami, bet tai jiems pavykdavo anaiptol ne visada. Po čempionato jo šeimininkai sulaukė daug nemalonių atsiliepimų, ypač iš prancūzų, ir dėl to įsižeidę neatsiuntė savo krepšininkų į 1951 metais Paryžiuje vykusias Senojo žemyno pirmenybes.
Vieną dieną aplankyti Europos čempionato rungtynes panoro Egipto karalius Faroukas.
Prieš numatomą jo vizitą krepšinio aikštėje buvo imtasi ypatingų saugumo priemonių, nuo galvos iki kojų buvo apieškomi net ir visi žaidėjai bei oficialūs asmenys. Tačiau Egipto valdovas paskutinę akimirką persigalvojo ir varžybose nepasirodė, o karaliui Faroukui, jo gausiai svitai bei dar gausesnei apsaugai skirta centrinė tribūna taip ir liko tuščia.
Iš gerokai vėsesnių kraštų atvykusiems prancūzams ir olandams daug nepatogumų kilo dėl karščio. Nuo kepinančios saulės ir kartais kylančių stipraus vėjo gūsių krepšininkams pasislėpti buvo neįmanoma, nes rungtynės vyko atviroje aikštėje. Suprantama, visoms komandoms sąlygos buvo vienodos, bet egiptiečiams – kur kas labiau įprastos.
Įprastos sąlygos ir audringai palaikę sirgaliai padėjo Egipto krepšininkams be nuostolių įveikti visą turnyro distanciją. Šeimininkai net grėsmingiausius varžovus prancūzus nugalėjo solidžiu skirtumu 57:36 ir užtikrintai užėmė pirmąją vietą. Antri liko prancūzai, treti – graikai.
Galutinė rikiuotė: 1. Egiptas, 2. Prancūzija, 3. Graikija, 4. Turkija, 5. Nyderlandai, 6. Sirija, 7. Libanas.
Rezultatyviausi žaidėjai: 1. H.Ozturkas (Turkija) – 116, 2. A.R.Ismailis (Egiptas) – 84, 3. Kodsi (Sirija) – 77.