Lietuviai ne kartą įrodė žmonėms, kad stengiantis ir gyvenant su viltimi galima pasiekti labai daug. Tačiau dažnais atvejais pritrūksta tikėjimo. Trūksta optimizmo, trūksta vienas kito palaikymo, trūksta tolerancijos. Ar dėl to, kad Marijos žemės gyventojai saulės mažiau mato, ar dėl to, kad lietuviai įprato džiaugtis tik kito prastesne padėtimi - nežinau.
Mėgstu bendrauti su įvairiais žmonėmis. Įvairių tautybių, įvairių profesijų, įvairaus amžiaus, įvairių likimų. Lietuviai retai spinduliuoja pozityvia energija. Tačiau mes tikrai nesame prastesni! Mes galime būti geriausi. Ir ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame Pasaulyje. Mes galime tapti įvairių sporto šakų prizininkais ir netgi čempionais, mes galime sukurti pažangiausius lazerius, mes galime įsteigti milijonų litų vertą įmonę, teikiančią produktus ir paslaugas mokslui.
Tačiau ar mes galime džiaugtis smulkmenomis? Ar mokame dalintis?
Šitie klausimai jau kurį laiką man neduoda ramybės. Tačiau tikiu šviesia Lietuvos ateitimi. Todėl šiais metais daugiau laiko praleisiu čia.
Noriu sukurti dar daugiau darbo vietų, noriu prisidėti prie kelių labdaros ir paramos akcijų. Viena iš jų skirta vaikams bus organizuojama kartu su L.Kleizos labdaros ir paramos fondu, kurio vienas pagrindinių tikslų yra teikti finansinę bei moralinę paramą vaikų globos namams bei kitoms socialinėms institucijoms, besirūpinančioms vaikais. Rugpjūčio mėnesį „Problemiško charakterio“ vaikams surengsime koncertą, kuriame dalyvauti pažadėjo geriausiu atlikėju „Vaikų balsas 2011“ rinkimuose pripažintas Marijus Mikutavičius. Tikiu, kad visų didelių dalykų pradžia maža. Tikiu, kad kartu mažais žingsneliais, vieni kitiems padedami, galime nueiti labai toli.
Mano vaikystė nebuvo rožių žiedlapiais klota. Ir tikrai ne saldainių popierėliais. Pats buvau „sunkus vaikas“. Todėl dabar duodamas kitiems bandau taisyti praeities klaidas. Noriu paskatinti „blogais“ vadinamus vaikus siekti kažko daugiau. Galbūt „TonyResort“ taps tokių vaikų motyvacinės sistemos vaisių raškymo vieta. Norėtųsi pažangą darantiems vaikams suteikti džiaugsmo, leisti papramogauti kitokioje erdvėje nei yra įpratę. Tai bus mano maža dovana jiems.
* * *
Šiandien devyniolikmečių rinktinė antrojo etapo kovas pradės su bendraamžiais iš Serbijos. Tikiuosi labai įdomių rungtynių su pergalinga pabaiga. Tikiu, kad mes laimėsim!
Ir vėl rašau apie tai, ką visi žino. Ir vėl atsiras tuo besipiktinančių komentatorių. Keista, kad jie vis tiek skaito mano dienoraštį, kuriame neranda nieko įdomaus. Skaitykite, komentuokite. Mano didelėje širdyje vietos daug.
* * *
Pastaruoju metu dažnai bendrauju su Linu (Kleiza). Pakalbam apie rinktinę, apie NBA situaciją. Beveik neabejoju, kad už Atlanto užsitęsus dabartinei situacijai, pavyktų įkalbėti jį žaisti Lietuvoje. Juk tai būtų nuostabu, tiesa?! Linas Kleiza galėtų džiuginti lietuvių akis ir širdis. Tūkstančiai Lietuvos krepšinio gerbėjų galėtų jo žaidimą matyti gyvai stebėdami rungtynes salėje. Va, čia ta naujiena, apie kurią dar niekur negalėjote perskaityti!