Nors praėjus aštuoneriems metams nuo Antrojo pasaulinio karo SSRS vis dar buvo labai uždara valstybė, sovietų valdžios užsienio politika per šį laiką pasikeitė tiek, kad 1953 metais įvyko tai, kas vos prieš pusę dešimtmečio atrodė neįmanoma – geriausios žemyno krepšinio komandos pirmą kartą susirinko SSRS sostinėje Maskvoje.
Daugelio kitų sporto šakų oficialių varžybų sovietai pas save ko gero nebūtų pakvietę. Tačiau krepšiniui buvo lengviau įveikti net tvirčiausias užkardas, nes jam vadovavo išskirtinėmis diplomato savybėmis pasižymėjęs žmogus – Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (FIBA) generalinis sekretorius Williamas Jonesas, kuriam pavykdavo rasti kompromisus net tada, kai susikirsdavo nesutaikomi interesai.
Pasinaudojusi teise organizauoti Europos vyrų krepšinio čempionatą SSRS jį surengė Maskvos „Dinamo“ futbolo stadione sumontuotoje krepšinio aikštėje. Po atviru dangumi žaidėjams kartais trukdė krepšinio varžyboms nevisai tinkami orai (tiesa, jie tų metų gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, kai vyko čempionatas, buvo net geresni negu įprasta tokiu metu Maskvoje), bet visus trūkumus kompensavo milžiniškas žiūrovų skaičius – per kai kurias rungtynes jų susirinkdavo net iki 35 tūkstančių.
Šis čempionatas vyko pagal pakeistą varžybų sistemą. Po pirmojo etapo, kuriame 17 komandų varžėsi keturiose grupėse, buvo sudaryta aštuonių ekipų finalo grupė. Joje ir paaiškėjo čempionato prizininkai, o finalo rungtynės nebuvo žaidžiamos.
Tiek pirmajame etape, tik finalo grupėje nenugalima buvo SSRS rinktinė – ji laimėjo visas rungtynes ir apgynė Europos čempionės vardą. Sovietų komandoje vėl žaidė net keturi lietuviai: Stepas Butautas ir Justinas Lagunavičius laimėjo trečius aukso medalius, Kazimieras Petkevičius – antrą, Algirdas Lauritėnas – pirmą. Tarp lietuvių vėl labiausiai pastebimas buvo S.Butautas. Jis per 7 rungtynes įmetė 83 taškus. K.Petkevičius buvo vienintelis SSRS rinktinės krepšininkas, žaidęs visas 10 rungtynių.
Šiame čempionate SSRS rinktinė pasiekė ir iki šiol nepagerintą rekordą – nugalėjo Danijos komandą 104 taškų skirtumu (118:14).
Daug atkaklesnė kova vyko dėl kitų medalių. Finalo grupėje net keturios komandos surinko po 4 pergales ir vietas pasiskirstė pagal įmestų bei praleistų taškų skirtumą. Jis lėmė, kad sidabro medalius laimėjo Vengrija, bronzos – Prancūzija.
Maskvoje buvo sužaista ir labai įdomių, ir neįtikėtinai nuobodžių mačų. Žiovauti iš nuobodulio žiūrovai dažniausiai būdavo priversti dėl to, kad tuomet dar nebuvo ribojamas atakai skirtas laikas ir kai kurios komandos, skaičiuodamos kiekvieną įmestą bei praleistą tašką, pradėdavo atvirai vilkinti žaidimą.
Taip atsitiko per finalo grupės rungtynes tarp SSRS ir Vengrijos. Sovietų ekipa laimėjo pirmąjį kėlinį 24:22, o antrojo kėlinio 4-ąją minutę nutolo 29:24. Tada pabloginti savo taškų skirtumo nenorėję vengrai pradėjo tiesiog varinėti kamuolį ir net negrasino varžovų krepšiui. Tai tiko ir SSRS žaidėjams, kuriems buvo visai nesvarbu kokiu skirtumu laimėti. Komandoms visiškai nesistengiant žaisti rungtynių rezultatas per likusias 16 minučių taip ir nepasikeitė.
Kito kuriozo liudininkais žiūrovai tapo per Jugoslavijos ir Izraelio dvikovą, kurios nugalėtojas paaiškėjo tik per ketvirtą pratęsimą. Po dviejų kelinių rezultatas buvo lygus 55:55, o prieš pirmojo pratęsimo pradžią jugoslavų treneris nurodė savo žaidėjams atkovojus ginčo kamuolį niekur neskubėti ir atakuoti tik paskutinę pratęsimo sekundę.
Pražangų prisirinkę izraeliečiai bijojo aktyviai spausti varžovus, todėl jugoslavai beveik penkias minutes varinėjo kamuolį savo aikštės pusėje ir suaktyvėdavo tik pratęsimo pabaigoje. Per pirmuosius tris pratęsimus taškų pelnyti jiems nepavyko, bet ketvirtojo pratęsimo pabaigoje Jugoslavijos rinktinė surengė rezultatyvią ataką ir nugalėjo 57:55. O Izraelio krepšininkai per beveik 20 minučių nė sykio net neprisilietė prie kamuolio.
Tokie triukai tapo neįmanomi, kai buvo įvestas atakos laiko limitas. NBA tai padarė 1954 metais, FIBA – 1956 metais.
Galutinė rikiuotė: 1. SSRS, 2. Vengrija, 3. Prancūzija, 4. Čekoslovakija, 5. Izraelis, 6. Jugoslavija, 7. Italija, 8. Egiptas, 9. Bulgarija, 10. Belgija, 11. Šveicarija, 12. Suomija, 13. Rumunija, 14. Vokietija, 15. Libanas, 16. Danija, 17. Švedija.
Rezultatyviausi žaidėjai: 1. A.Idilibi (Libanas) – 143, 2. N.Barakatas (Libanas) – 141, 3. R.Lindholmas (Suomija) – 134.