D.Nowitzki: „Kas žino, ar mano kelias yra teisingas?“

- Tai nuostabus jausmas. Bet man viskas atrodo nerealu. Po to, kai buvo sužaistos paskutiniosios NBA finalo serijos rungtynėse Majamyje, mano gyvenimas pagavo neįtikėtiną tempą - vakarėliai, paradai, vakarėliai, paradai.

Negaliu taip daugiau. Viskas vyksta po keletą kartų - iš pradžių JAV, dabar Vokietijoje.

- Jausmas skirtingas. Žinoma, faktas, kad žmonės Vokietijoje keliasi antrą valandą nakties ir žiūri NBA finalo rungtynes, o po to švenčia, tarytum Vokietija būtų laimėjusi pasaulio futbolo čempionatą, suteikia man daug garbės.

- Bet JAV gyvenu jau 13 metų. Iš pradžių žmonės kalbėjo: „Geras berniukas iš Vokietijos niekada to nepadarys“. Bet aš nepasidaviau. Dabar aš švenčiu čempioniškame parade Dalase, kur dalyvauja 250 tūkstančių. Tai buvo neįtikėtinas jausmas. Aš visas tiesiog virpėjau.

- Jeigu atvirai, pamažu ateina jausmas, jog aš neiškirpsiu šių akimirkų.

- Na, bent jau nesielgiu siaubingai ir nekvalifikuotai. Tačiau man gėda, kai visas dėmesys sutelkiamas į mane. Manau, žmonės tai mato. Viešuose pasirodymuose esu kietas kaip lenta.

- Nemanau, kad finalo serijoje žaidžiau išskirtinai. Jeigu nebūtume žaidę vieningai kaip komanda, finalas būtų virtęs nesėkme.

Kai finalinis švilpukas paskelbė šeštųjų ir lemiamų finalo serijos rungtynių pabaigą, kraujas plūstelėjo man į galvą. Net negalvojau apie tai, ką darau ir iš karto nuskubėjau į persirengimo kamabarį.

- Atsimenu tik tiek, kad paskui mane bėgo keletas klubo personalo narių. Jie man šaukė: „Lik čia! Tu negali taip elgtis! Mums bus įteiktas trofėjus!“ Aš jiems atsakiau: „Aš jo nenoriu“. Nuėjau į dušą, įsikniaubiau į rankšluostį ir pradėjau verkti. Vėl girdėjau, kaip jie mane kviečia: „Dirkai!“. Atsakiau: „Trofėjų jie turi atiduoti kažkam kitam“. Ne visai vertas čempiono vardo, ar ne?

- Taip, ačiū Dievui.

- Ponas Obama paskambino mūsų treneriui Rickui Carlisle'ui netrukus po rungtynių. Jis pakvietė komandą atvykti į Vašingtoną. Aš rimtai - aplankyti B.Obamą yra didžiulė garbė ne tik dėl to, kad jis yra didžiulis krepšinio aistruolis.

- Todėl, kad kiekvienas iš mūsų galime lygintis su juo. Prieš pustrečių metų, kai B.Obama buvo inauguruojamas prezidentu, mes atidėjome savo treniruotę, kad visa tai pamatytume per televozirių. Kiekvienas iš mūsų džiaugėmės, kad jam tai pavyko.

- Save suvokiu kaip universalų žmogų. Kai mane kažkas sujaudina, tautybė man nėra svarbu. O B.Obamos išrinkimas JAV prezidentu mane sujaudino. Tai nebuvo išankstinė išvada, kad juodaodis prezidentas vieną dieną valdys Ameriką.

- Tokios paralelės man yra svetimos. Nemąstau tokiomis kategorijomis - juodaodis ar baltaodis.

- Man politika ir sportas yra skirtingi poliai. Taip aš buvau išmokytas. Ir jeigu nebūčiau laikęsis tokių pažiūrų, šiandien nebūčiau ten, kur esu.

- Ne, jeigu tai susiję tik su sportu. Kiekvienas jaunas sportininkas gali manęs paklausti patarimo. Man patinka kam nors patarti. Pagal tokį principą aš esu „Mavericks“ komandos kapitonas. Nesu vienas iš tokių, kuris įjungia muziką persirengimo kambaryje ar žeria ilgas kalbas. Kiti gali būti klounais.

Esu prieinamas visiems. Kita vertus, neketinu vaidinti herojaus ir atversti kitus žaidėjus. Kas žino, ar mano kelias yra teisingas?

- Žinoma, kad ne. Amerikos krepšiniui reikia tokių žaidėjų kaip D.Wade'as ir L.Jamesas, tačiau NBA lygai reikia arčiau žemės esančių žaidėjų. Tokių, kaip aš. Visi žaidėjai, kad ir kokie jie būtų skirtingi, yra šio šou dalis.

- Man atrodo, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel skambino mano atstovui. Nesu visiškai tikras. Bet žinote, kas mane labiausiai džiugina?

- Tai, kad Muhammadas Ali atsiuntė man siuntinį.

- Bokso pirštinės su užrašu „Tu esi geriausias“. Prašau, tik neklauskite apie politinę šios dovanos reikšmę. Aš buvau labai laimingas ir nusiunčiau jam auksinį kamuolį su tokiu pat užrašu.

- Ko gero, tokiu keliu einu. Dabar galiu daryti prielaidą, kad esu visiškai sveikas. Nors keturias savaites klaidingai buvau gydomas nuo gripo. Nėra prasmės žaisti Europos čempionate, jei nesu visiškai sveikas. Nei man, nei mano komandos draugams.

- Būtent dėl šios priežasties ir noriu padėti savo rinktinei. Nenoriu gaudyti kitokių būdų patekti į olimpiadą. Europos čempionate reikia patekti į šešetuką, kad galėtume kovoti olimpiados atrankoje.

- Tikiuosi, kad viskas susitvarkys ir dar trejus-ketverius metus galėsiu padėti „Mavericks“, žaisti aukščiausiu lygiu ir Amerikoje baigti krepšininko karjerą.

- Pirmiausia išvyksiu paatostogauti su savo mergina. Džiaugiuosi, kad ji yra šalia manęs - nemėgstu būti vienas.