Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktinės lyderis nesididžiuoja įspūdingais rodikliais pasaulio čempionate.
Nors J.Valančiūno žvaigždė Latvijoje spindi ryškiai, devyniolikmečių komandos kapitonas trokšta daugiau pergalių. Geriausia – dar trijų.
Antrajame etape lietuviai liko trečioje F grupės vietoje ir gavo ne patį lengviausią taką finalo link.
Ketvirtfinalyje šiandien mūsų šalies rinktinė kovos su Lenkijos rinktine.
Jei bus įveikti lenkai, didelė tikimybė, kad pusfinalyje šeštadienį Kazio Maksvyčio auklėtiniai vėl sutiktų amerikiečius.
Nėra abejonių, kad Europos čempionams lietuviams vėl prireiks ryškaus J.Valančiūno žaidimo.
Per šešerias pirmenybių dvikovas varžovai darė viską, kad Lietuvos devyniolikmečių kartos lyderis neįsibėgėtų – mindė kojas, laikė jį dviese ar trise, daužė per rankas.
Tačiau J.Valančiūnas yra ir rezultatyviausias (20,7 taško), daugiausia kamuolių atkovojantis (po 13,3), ir daugiausia metimų blokuojantis (po 3,5) čempionato žaidėjas.
Nors 213 cm ūgio milžino rodikliai geresni negu prieš metus Lietuvoje vykusiame Europos čempionate (19,4 tšk., 13,4 atk. kam., 2,7 bl.), krepšininkas dar nėra patenkintas.
„Pirmiausia privalau taikliau atakuoti, – liko sau reiklus J.Valančiūnas. – Per likusias čempionato rungtynes turime atiduoti širdį, nes tik toks gali būti kelias į pergalę.”
Lietuvos ir Lenkijos komandų rungtynės, kurias transliuos „Lietuvos ryto” televizija, vyks 14 val. 30 min. – anksčiausiai iš visų ketvirtfinalio kovų.
Vėliau ketvirtfinalyje grumsis JAV ir Rusijos, Serbijos ir Australijos, Kroatijos ir Argentinos krepšininkai.
– Kaip vertinate varžovus ketvirtfinalyje – Lenkijos krepšininkus? – „Lietuvos rytas” paklausė J.Valančiūno.
– Pernai Europos čempionate juos nugalėjome, bet bus tikrai sunku.
Juk į ketvirtfinalį silpni nepatenka.
Lenkijos rinktinė daug metų žaidžia tos pačios sudėties, o prieš pat pirmenybes pasipildė tik keliais naujais žaidėjais.
Daliai Lenkijos krepšininkų šios varžybos Latvijoje – tarsi pasirengimas šio mėnesio pabaigoje Vroclave vyksiančiam Europos aštuoniolikmečių čempionatui. Todėl jauna kaimynų ekipa jaučia mažesnį psichologinį spaudimą.
– Jūsų laukia dvikova su bene talentingiausiu metais jaunesnių kartos vidurio puolėju Europoje Przemyslawu Karnowskiu (vidutiniškai renka po 15 taškų, atkovoja po 6 kamuolius).
Kaip vertinate 215 cm ūgio oponentą?
– Nebijau nė vieno varžovo. Aišku, lenkas yra labai fiziškai stiprus – prieš metus Europos čempionate su juo kautis nebuvo lengva.
Neabejoju, kad ir dabar pasitaikys visko.
Tačiau tikiu, kad pabaiga bus gera. Mes laimėsime.
– Po paskutinio F grupės mačo trečiadienį su Egiptu visi Lietuvos rinktinės žaidėjai atrodė išsekę.
Daugiau laiko susigrąžinti jėgas iki lemiamų kovų etapo tikriausiai nepakenktų?
– Paskutines rungtynes sužaidėme anksti, todėl turėjome ne vieną, o pusantros dienos atsigauti.
Skyrėme laiko poilsiui, o paskui treniruotei ir varžovų žaidimo analizei.
Svarbu, kad Dovydas Redikas jau sveikas, prie komandos vėl prisidės Vytenis Čižauskas. Tai – geros žinios.
– Kai kurie specialistai mano, kad Lietuvos rinktinės lyderiai sulaukia mažai atsarginių žaidėjų paramos.
Ar jūs sutinkate su šia nuomone?
– Ne, nes visi vaikinai kaunasi iš paskutiniųjų.
Pavyzdžiui, su Kanada žaidžiau tikrai prastai (15 tšk., 9 atk. kam. – Red.), gavau penkias pražangas.
Mane pakeitęs Egidijus Mockevičius kovėsi pagirtinai.
Kartais atsisėdęs pailsėti ant atsarginių suolo pastebiu, kad be manęs rinktinė žaidžia lyg ir geriau.
– Ar pasaulio čempionate žaisti sunkiau nei prieš metus Vilniuje vykusiose Europos pirmenybėse?
– Sunkiau, nes man skiriama daugiau dėmesio.
Kiekvienas aukštaūgis stengiasi kuo labiau apsunkinti man gyvenimą, kad neįmesčiau, neatkovočiau kamuolio.
Jaučiu didesnį psichologinį spaudimą. Aš neblizgu šiame čempionate. Pirmiausia privalau taikliau atakuoti, bet reikia gerinti viską.
Per likusias čempionato rungtynes visi turime atiduoti širdį. Tik toks gali būti mūsų kelias į pergalę.
– Ar jus labai nustebino kroatų pergalė prieš amerikiečius, po kurios Lietuvos komanda nusmuko į trečią F grupės vietą?
– Neslėpsiu, tikrai nustebau.
Stebėjau šias rungtynes. Susidarė įspūdis, kad amerikiečiai buvo pavargę po sunkių rungtynių su Lietuva, todėl pernelyg nesidraskė.
Juk jie jau buvo užsitikrinę pirmąją vietą. Gal jie ir neįvertino kroatų.
– Įveikę lenkus pusfinalyje žaistumėte su JAV rinktine, jei ši nugalės Rusiją. Su amerikiečiais kovotumėte trečią kartą per pastarąsias 10 dienų. Kokia būtų ši akistata?
– Apie tai kalbėti anksti, nes galvojame tik apie rungtynes su lenkais.
Šiame čempionate mes jau pralaimėjome dukart ir daugiau klupti nebegalime.
Kroatams pralaimėjome, nes jų neįvertinome. Tai – apmaudi klaida.
Su amerikiečiais žaidėme kur kas geriau, bet rungtynių pradžioje leidome jiems pabėgti. Vytis visada yra sunkiau. Kovojome tikrai iš širdies, bet to nepakako.
Manau, komandai labai trūko susižeidusio V.Čižausko indėlio. Džiaugiamės, kad per lemiamas kovas jis mums padės.
Amerikiečiai žaidžia nebe taip, kaip turnyre Vilniuje. Jeremy Lambas neišsiskyrė niekuo, o Rygoje į mūsų krepšį įmetė 35 taškus.
Tikėjimas, kad laimėsime auksą, niekur nedingo. Jeigu netikėčiau, net neičiau į aikštę.
Kiekvieną mačą vis geriau žaidžiame kaip komanda.
Tikiu, kad geriausią formą pasieksime paskutinę turnyro dieną, kai žaisime finale.
– Šiame čempionate Lietuvos rinktinė bene dažniausiai skriaudžiama organizatorių. Dėl ankstyvo varžybų laiko negalėjote rengti treniruočių.
Paankstinus ketvirtfinalio rungtynes, į Rygą tikriausiai nespės suvažiuoti sirgaliai.
Kaip vertinate šiuos latvių akibrokštus?
– Mums iš tiesų kaišiojami pagaliai, bet nieko padaryti negalime. Mūsų darbas – kautis aikštėje, latvių – organizuoti. Aišku, norėtųsi kitokio požiūrio. Apmaudžiausia būtų, jeigu nespėtų atvažiuoti Lietuvos sirgaliai.
Jei galėčiau, kiekvieno paprašyčiau: „Atvažiuokite, jūsų parama yra gyvybiškai svarbi.”
Turėdami tokius fantastiškus sirgalius mes jaučiamės stipresni. Jie – tarsi dar vienas komandos žaidėjas.
– Po pasaulio jaunimo čempionato liks vos savaitė iki vyrų rinktinės stovyklos pradžios.
Kur ieškosite naujų jėgų?
– Bus savaitėlė poilsiui, kurio, manau, pakaks. Esu dėkingas, kad treneriai mane pakvietė į vyrų rinktinę.
Žinau, su kokiais gerais krepšininkais turėsiu konkuruoti dėl vietos komandoje, bet vis tiek esu ne mažiau laimingas.
Lietuviškasis Rembo
* J.Valančiūno žaidimas paliko didelį įspūdį JAV jaunimo rinktinės treneriui Paului Hewittui. Nors Lietuvos krepšininkai pralaimėjo amerikiečiams po pratęsimo 105:107, P.Hewittas negailėjo komplimentų 30 taškų į jo komandos krepšį įmetusiam lietuviui.
* „Jo buvo tikrai daug. Man patinka jo kovingumas, – apie J.Valančiūną CBSsport.com sakė P.Hewittas. – Po rungtynių jis buvo toks nusivylęs, kad verkė ir daužė sieną. Antrojoje rungtynių dalyje prieš mus ėjo lyg Rembo.”