1957 metais Bulgarijos sostinėje vykęs dešimtasis Europos čempionatas iš pradžių žadėjo būti gausiausias – paraiškas jame dalyvauti atsiuntė net 22 šalys. Tačiau šis sąrašas greitai sutrumpėjo dėl politinių priežasčių.
Kadangi į Sofiją savo krepšininkus ketino siųsti Izraelis, penkios arabų šalys Egiptas, Libanas, Sirija, Marokas ir Tunisas nusprendė varžybas boikotuoti. Galiausiai savo komandą atšaukė pats Izraelis ir per čempionato atidarymą bulgarų sporto mėgėjai pasveikino tik 16 šalių rinktines.
Kaip ir du praėjusieji čempionatai, šis buvo surengtas futbolo stadione sumontuotoje krepšinio aikštėje. Tik skirtingai nuo gana sklandžiai Maskvoje ir Budapešte vykusių varžybų, labiau į pietus esančioje Bulgarijoje krepšininkams nuolat trukdė prasti ir permainingi orai. Kai kuriomis čempionato dienomis pliaupė lietus ir buvo nevasariškai vėsu, kitomis oras įkaisdavo vos ne iki 40 laipsnių.
Lietus smarkiai sujaukė varžybų tvarkaraštį, todėl nemažai rungtynių buvo perkelta į nedidelę, nė pusės tūkstančio žiūrovų netalpinusią salę. Kai žaisdavo silpnesnės komandos, vietos sirgaliams tai nebūdavo didelis praradimas, tačiau čempionato organizatoriams salėje teko surengti ir vieną įdomiausių čempionato mačų, kuriame susigrūmė šeimininkė Bulgarijos rinktinė ir titulą gynusi Vengrijos komanda. Tik nedidelė saujelė laimingųjų pamatė, kaip bulgarai nukarūnavo vengrus, įveikdami juos 63:52.
Kiek žmonių per šį mačą būtų atėję į stadioną, galima tik spėlioti, nes dar prieš tai vykusią Bulgarijos ir Čekoslovakijos komandų dvikovą stebėjo 24 tūkstančiai žiūrovų. Ir tai nebuvo didžiausias skaičius. Paskutinę turnyro dieną, kai žaidė Bulgarijos ir SSRS rinktinės, pro „Levski Spartak“ stadiono vartus praėjo 48 tūkstančiai sporto aistruolių.
Bulgarijos ir SSRS krepšininkai iki tarpusavio dvikovos žygiavo be nuostolių, todėl kaip tik jų akistatoje turėjo paaiškėti naujieji Europos čempionai. Dešimtys tūkstančių Sofijos gyventojų ir miesto svečių laukė saviškių pergalės, bet Fortūna nusišypsojo 60:57 laimėjusiai SSRS ekipai, kurioje žaidė ir žemyno čempionais tapo du lietuviai: Algirdas Lauritėnas bei Stanislovas Stonkus.
Bulgarijos krepšininkai buvo apdovanoti sidabro medaliais, o ant trečiojo garbės pakylos laiptelio užlipo Čekoslovakijos rinktinė.
Galutinė rikiuotė:
1. SSRS, 2. Bulgarija, 3. Čekoslovakija, 4. Vengrija, 5. Rumunija, 6. Jugoslavija, 7. Lenkija, 8. Prancūzija, 9. Turkija, 10. Italija, 11. Suomija, 12. Belgija, 13. Vokietija, 14. Austrija, 15. Škotija, 16. Albanija.
Rezultatyviausi žaidėjai:
1. Y.Granitas (Turkija) – 213 tšk., 2. E.Terrace‘as (Belgija) – 210, 3. I.Mirčevas (Bulgarija) – 175.
