Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) krepšinio rinktinė – pasaulio jaunimo čempionato finale. Mūsų šalies vardas į pasaulio jaunimo krepšinio čempionatų istoriją bus įrašytas jau antrą kartą - 2003 metais Salonikuose (Graikija) Lietuvos komanda finale pralaimėjo Australijai 92:126 ir iškovojo sidabro medalius. Kova su Serbija dėl aukso - sekmadienį 21 val. 15 min. Rygos arenoje ir tiesiogiai per "Lietuvos ryto" televiziją.
Lietuvos rinktinė šeštadienio vakarą Latvijos sostinėje Rygoje nugalėjo Rusiją 85:68 ir laukė antrojo pusfinalio mačo baigties.
Mūšyje tarp Argentinos ir Serbijos paaiškėjo mūsų ekipos varžovė sekmadienio mače dėl pasaulio čempionato aukso. Serbai po atkaklios kovos sugebėjo palaužti varžovus iš Pietų Amerikos.
„Mums yra nesvarbu su kuo žaisti. Abi komandas puikiai žinome. Su viena - Argentina kovojome ir ją nugalėjome „Global games“ turnyre Lietuvoje, o kitą – Serbiją įveikėme pasaulio pirmenybėse“, - linksmai nusiteikęs ir užkimęs kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris Kazys Maksvytis. Žiūrėkite pokalbį.- Koks būtų jūsų pergalingo mačo komentaras?
- Kai stebėti rungtynių atvažiuoja tiek daug Lietuvos sirgalių, tai sunku žaisti blogai. Geros jų emocijos padėjo mums sėkmingai startuoti rungtynėse. Manau, dėl sirgalių palaikymo ir rusai pradėjo mačą itin susikaustę. Žinoma, norėjome pasirodyti labai gerai prieš aistruolius. Tik po to praradome budrumą ir leidome rusams sumažinti skirtumą. Gerai, kad per du kėlinius buvome pasidarę solidų atotrūkį ir sugebėjome jį išlaikyti iki mačo pabaigos.
- Ar rusai pateikė netikėtumų?
- Kaip ir kalbėjome, negalima buvo leisti atakuoti Dmitrijui Kulaginui. Bet atakavo ir pataikė. Tačiau rusų komanda per du kėlinius išsibalansavo ir vienam žaidėjui buvo sunku kovoti su visa lietuvių komanda.
- Jei tapsite čempionais, paskelbsite Lietuvoje nedarbo dieną?
- Dar apie tai kalbėti per anksti, tačiau, nepriklausomai nuo iškovoto medalio, tikrai ilsėsimės. Kol visos kitos komandos sau leido ir pažeisti maisto režimą – bulvytes, ir planuotas ekskursijas, mes save ribojome. Žaidėjai nusipelnė atostogų. Lietuvos krepšinio federacijos tikslus – būti tarp prizininkų įvykdėme, tačiau nežadame sustoti. Norime laimėti titulą, kurio dar neturime – tapti pasaulio čempionais.
- Ar gauta R.Simanavičiaus trauma yra didelė netektis komandai?
- Ačiū Dievui, kad liko tik vienerios rungtynės. Jau kalbėjausi su Vyteniu Čižausku, kad jam teks daug daugiau darbo per finalą. Jis bus vienintelis rinktinės įžaidėjas. Bet gerai, kad liko tik finalas. Galiu garantuoti, kad R.Simanavičius finale nežais.
Lietuvos jaunimo rinktinės kapitonas Jonas Valančiūnas švytėjo po pergalės. Žiūrėkite pokalbį.
„Esame viskuo patenkinti ir laimingi. Negaliu pasakyti, kad rungtynės buvo mums sėkmingos. Per antrąją mačo dalį atsipalaidavome ir leidome rusams priartėti. Tačiau, mes verti buvome pergalės“.
- Puolime ir gynyboje jums viskas sekėsi sklandžiai. Kiek procentų įvykdėte trenerių nurodymus?
- Negaliu pasakyti, kiek trenerių užduočių įvykdėme ir koks tas procentas. Buvo ir spragų žaidime, bet buvo ir gerų momentų. Manau, pusė per pusę.
- Po ketvirtfinalio rungtynių su Lenkija pats sakėte, kad nenorėtumėte, jog ekipa „tampytųsi“. Tačiau pradžioje solidžiai pirmavote, bet praradote iniciatyvą. Iš 30 taškų persvaros vienu metu buvo likę vos 12 taškų. Kas atsitiko?
- Nežinau, gal mums pritrūko jėgų. Šis čempionatas nėra lengvas. Lemiamiems mačams jėgų lieka vis mažiau. Reikia gerai pailsėti, susikaupti ir finalo rungtynėse atiduoti visą save – taupytis jau neverta.
- Kaip sirgalių palaikymas?
- Jaučiamės kaip namie. Tarytum, aikštėje mūsų yra ne 5, o šeši žaidėjai. Kai užgrojo „Trys milijonai“, visi dainavo, skandavo – buvo nepaprastas jausmas
- Jautėsi, kad rusai nori nugalėti?
- Taip. Jie pradžioje buvo pasimetę, po to kovojo, tačiau neišlaikė įtampos.
- Kas bus ta komanda, kuri žais finale su Lietuvos rinktine?
- Nėra didelio skirtumo. Prieš visas reikės kovoti iš visų jėgų. Su serbais žaidėme čempionate – ji labai stipri komanda. Net nežinau, kuri komanda būtų geriau.
Rusijos rinktinės treneris Michailas Solovjovas
„Mes negalėjome nieko padaryti. Tai J.Valančiūnas. Nė viena komanda jo nesustabdė. Lietuviai pradžioje žaidė siaubingai gerai. Po to mes atsikvošėjome, bet buvo per vėliu.