J.Valančiūnas: „Aš galėjau neįmesti nė vieno taško, neatkovoti nė vieno kamuolio, bet jei laimėtų komanda, būtų toks pats jausmas kaip dabar“ (3 video)

J.Valančiūnas: „Prieš NBA biržą jaudinausi labiau.“

Tiek žaidėjai, tiek treneriai spinduliavo puikia nuotaika - jie pirmą kartą pasidabino pasaulio čempionų medaliais.

Po rungtynių su žurnalistais pakalbėti atskubėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis, naudingiausias čempionato žaidėjas Jonas Valančiūnas ir jo komandos draugas - Vytenis Čižauskas.

Pirmas dalykas, apie kurį pašnekėti panoro Lietuvos komandos kapitonas J.Valančiūnas, - gerbėjai.

„Norėčiau padėkoti sirgaliams: jei ne penkiasdešimt, tai keturiasdešimt procentų darbo padarė jie“, - teigė naudingiausias žaidėjas.

- Tikėjomės. Serbija yra gera komanda, todėl tokios kovos tikėjomės. Buvome tam pasiruošę ir ketvirtajame kėlinyje išsprendėme visus klausimus.

- Aš nelabai žiūrėjau į tuos taškus, skaičius, statistiką. Man svarbiausia buvo, kad laimėtų komanda. Aš galėjau neįmesti nė vieno taško, neatkovoti nė vieno kamuolio, bet jei laimėtų komanda, būtų toks pats jausmas kaip dabar.

- Ar be jūsų taškų komanda būtų laimėjusi?

- Aš manau, kad būtų.

- Bet jums teko surinkti daugiau nei trečdalį taškų...

- Pasisekė.

- Prieš biržą. Kodėl? Esu pripratęs žaisti krepšinį. Aš laukiu tos kovos, kada galėsiu eiti žaisti. Buvo šiek tiek jauduliuko, tačiau noras žaisti viską užgožė.

- Tuomet ar yra skirtumas tarp finalo ir paprastų rungtynių?

- Na, pirmiausia finalas yra finalinės varžybos, bet prieš kiekvienas rungtynes vienodai jaudiniesi. Prieš kiekvienas rungtynes užsivedu ir stengiuosi.

- Taip, aš čia jaučiuosi savas. Čia visi yra mano draugai. Galima sakyti, kad tai ne komanda, o geri mano draugai.

- Ar nenuvylė, kad serbai pralaiminėdami pradėjo žaisti grubiai? Juk buvo nesportinių pražangų.

- Manau, kad jie sau prisidarė bėdos. Mums tai tiktai į naudą. Jie prarado koncentraciją ir pradėjo daryti klaidas.

- Reikia nueiti į „McDonald's“. Girdėjau, kad centre yra.

- Viskas gerai. Mes laimėjome, todėl viskas gerai.

- Kas laukia toliau? Atostogos ar sportas?

- Savaitę atostogausiu ir tikriausiai po savaitės prisijungsiu prie vyrų rinktinės.

Paprašytas tarti pirmąjį, kaip pasaulio čempionų trenerio, žodį K.Maksvytis sakė: „Jaučiuosi neapsakomai – kai tenka žaisti pilnoje salėje, su tokiu palaikymu, kai komanda vykdė visus planus, viskas buvo nepakartojama. Jaučiamės nudirbę sunkų darbą. Kaip kitaip gali jaustis pasaulio čempionai?“ 

- Nugalėtojai nevertinami. Serbai buvo pasiruošę, todėl rungtynes pradėjome sunkokai. Antroje rungtynių pusėje pradėjome naudoti zoninę gynybą, po kurios greitas mūsų puolimas tiesiog atsirišo. Keletą kartų apsigynę išbėgome į greitą puolimą ir pajautėme savo žaidimą. Tada pasimatė rungtynių nugalėtojas. Šaunuoliai vyrai, kaip sakoma, pajautė kraują ir išlaikė skirtumą iki galo.

- Kokius komandos bruožus, savybes išskirtumėte?

- Mažiausiai keturi žmonės su šia komanda yra nuo penkiolikos metų. Laimėjome olimpinį festivalį, vėliau tapome šešiolikmečių Europos čempionais, tada aštuoniolikmečių Europos čempionais, o dabar devyniolikmečių pasaulio čempionais. Mes puikiai vieni kitus pažįstame. Esame susižaidę, susidraugavę. Mes vienas kitą žinome puikiai. Komanda išsiskiria tuo, kad turi charakterį, sugeba gerai sužaisti svarbias rungtynes. Šiame čempionate visiškai atsiskleidė Jonas Valančiūnas, kuris buvo tikras ekipos lyderis.

- Ar tai buvo paskutinės jo rungtynės su šia komanda?

- Na, sunku pasakyti. Tikiuosi, kad nepaskutinės, bet įtariu, kad daugiau su mumis jis nebežais, nes pradės pretenduoti į vyrų rinktinę, bus NBA klubo reikalai. Kiek jis buvo su mumis, tiek padėjo. Jeigu sugalvotų padėti dar kartą – mes labai džiaugtumėmės.

- Anksčiau jam naudingiausio žaidėjo titulą prikabindavo žiūrėdami į ateitį, dėl perspektyvų. Šiemet buvo toks čempionatas, kur jis atsiskleidė kaip tikras kapitonas, komandos vedlys. Paskui jį komanda ir ėjo.

- Ilsėtis pradėsime tuoj pat. Žinoma, pasinaudosime ta malonia procedūra. Mes žaidžiame ne dėl pinigų, naudos. Žaidžiame iš didelio noro atstovauti šaliai ir mes atkentėsime tą malonų etapą. Mes galime gauti pagarbą ir žiūrovų palaikymą. Būtent tai pasiimsime Vilniuje.

- Manau, kad žaidėjai to nusipelnė, nes sunkiai dirbo. Šis čempionatas buvo kitoks. Jį pradėjome pralaimėjimais, todėl reikėjo perlipti save. Žaidėjai parodė charakterį ir to nusipelnė.

- Jie šiandieną gaus bulvyčių.

- Savo kelyje norėjome sutikti ir amerikiečius, ir kroatus. Norėjome revanšo, tačiau rusai ir kitos komandos mums palengvino kelią. Rusai pateikė staigmeną su amerikiečiais, ją pateikė ir užimdami trečiąją vietą, kurios nusipelnė.

- Su kuria komanda buvo sunkiausia žaisti?

- Su serbais. Žinoma, pirmosios rungtynės su kroatais buvo sunkios. Jie išsidėstė ant tritaškio linijos, visi yra galintys pataikyti ir tą dieną jie buvo taiklūs. Net sunku buvo Jonui duoti dengti žmogų, nes jį visad ištraukdavo į priekį. Dar serbai, žinoma. Šiandieną jie tris kėlinius mus klampino su savo gynyba, kuri mus vertė žaisti lėtą žaidimą iki kol nesustojom į zoninę gynybą ir nepradėjome žaisti greitai.

Su plačia šypsena į klausimus atsakinėjo V.Čižauskas, kuris sakė: „Mačą pradėjome susikaustę, tačiau sirgaliai mus taip užvedė savo palaikymu, kad įsivažiavome, pagavome savo žaidimą.“   

- Tai nuostabu. Jaučiausi kaip pernai žaisdamas Vilniuje. Lyg Lietuvoje.

- Atvažiavote ir laimėjote. Viskas vyko pagal planą?

- Galima sakyti ir taip. Pirma vieta laimėta.

- Negaila, kad su amerikiečiais nebesusitikote?

- Nežinau, ar gaila, ar ne. Svarbu, kad laimėjome.

- Kaip galvojate, ar pasisekė, kad nesutikote JAV krepšininkų?

- Na, nežinau. Galbūt būtume žaidę kaip Vilniuje ir būtume lengvai laimėję.

- Ką po rungtynių sakė treneris?

- Kad įvykdėme savo tikslus ir pasiekėme, ką galėjome.

- O ką jūs sakėte treneriui?

- Ačiū.