Į Rotušės aikštę plūdo minios žmonių. Kiekvienas pravažiuojantis automobilis sirgalius sutikdavo signalu. Aikštėje buvo pripūstas Lietuvos trispalvės spalvų oro balionas - lygiai taip pat, kaip per vyrų rinktinės sutikimą. Rotušės aikštėje skambėjo antrasis Lietuvos himnas „Trys milijonai“.
Iš merginų klyksmų, šypsenų ir žvilgsnių matėsi, kad populiariausių vyrų dvyliktukas atvažiuoja čempionų autobusu.
Autobusas aikštėje sustojo aidint tiems patiems „Trims milijonams“. Didžiuliame ekrane buvo rodomi geriausi rungtynių momentai, o po kiekvieno parodyto dėjimo minia suklykdavo.
Vardu pakviesti krepšininkai po vieną kopė ant pakylos, o jų žingsnius lydėjo gerbėjų šūkiai.
Pasigirdus J.Valančiūno vardui Rotušės aikštė sudrebėjo - nebuvo galima girdėti net savo minčių.
Scenoje pasirodė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri sveikino itin džiugias akimirkas padovanojusius krepšininkus. Čempionų kaklus papuošė ąžuolo lapų vainikai.
Tiesa, pakalbėjusi D.Grybauskaitė žodį perleido A.Zuokui, tačiau šiam baigus kalbėti sugrįžo ir priminė, kad krepšininkams bus suteikti valstybiniai apdovanojimai.
Minia ėmė šaukti „Ačiū, ačiū“, o krepšininkai, kaip ir pridera, visiems nusilenkė, nusileido žemyn ir eidami šalia apsauginės tvoreles spaudė rankas ištikimiausiems sirgaliams.
Beveik kiekviena minioje esanti mergina mėgstamiausiu krepšininku įvardijo "centrą" J.Valančiūną. O kai renginio vedėjas paklausė, ar krepšininkas - laisvas, mėrginos ėmė klykti.
Krepšinio aistruolių nuotaikos aiškios - jeigu būtų savaitgalis, šventė tęstųsi ilgai.
Kelionė į Rotušę
Po pergalingų rungtynių Lietuvos jaunimo krepšinio treneris Kazys
Maksvytis teigė, kad komanda yra pasiruošusi atkentėti malonią
procedūrą. Būtent taip - „malonia procedūra“ strategas pavadino
krepšinio įvyksiančią sirgalių širdis džiuginančią ceremoniją.
Krepšininkų autobuse kartu važiavo ir pučiamųjų orkestras. Visų susirinkusiųjų veidus puošė šypsenos. D.Redikas ir kelionėje autobusu dėvėjo pergalingų rungtynių krepšio tinklelį, J.Valančiūnas iš rankų nepaleido čempionų taurės.
Kaip D.Redikas teigė, jie neketina pasekti „Real“ futbolininkų pavyzdžiu ir trofėjų stengėsi išlaikyti savo rankose.
Minia žmonių čempionus sekė dviračiais ir pėsčiomis. Krepšininkai dainavo „Ant kalno mūrai“, o minia šaukė „Lietuva, Lietuva“, „Mes laimėjom“. Prie kavinių, parduotuvių būriavosi grupelės žmonių - krepšininkų pasveikinti išėjo apsaugos darbuotojai ir įstaigų personalas.
Čempionų titulą gabenantys auksiniai krepšininkai pasiekė Katedros aišktę. Šalies svečiai stebėjosi vaizdais, nes nesuprato, kas Lietuvoje vyksta.
Čempionai atvyko į Vilnių
Mūsų auksinis jaunimas neslėpė džiugesio. Žinoma, tokio džiaugsmo, kuomet tampi pasaulio čempionu, nuslėpti ir neįmanoma.
Krepšininkų laukė nedidelis būrelis gerbėjų bei krepšiniui atsidavusios visada gražios šokėjos.
Krepšininkų pasitikti atvyko ir vilniečių šeimyna, kartu savimi pasiėmusi mažąsias atžalas. Jauniausias, beveik dvejų metų, šeimynos atstovas Joris, pamatęs krepšininkus, suriko „Valio!“ - jaunoje širdyje jau liepsnoja lietuviška aistra krepšiniui.
Krepšininkų pasitikti atvyko ukmergiškiai, kurie auksinės komandos pasitikti atvyko tiesiai iš Rygos. Mojuodamas Lietuvos vėliava krepšinio gerbėjas Saulius teigė, kad jam nesvarbu, kurią vietą užėmė komanda - jis būtų vis tiek juos pasitikęs.