Iki 197 cm jau ištįsęs 15-metis D.Sabonis antrą dieną iš eilės varė į neviltį Suomijos krepšinio rinktinę. Vakar Anykščiuose į suomių krepšį įmetęs 12 taškų ir sugriebęs 10 kamuolių, antradienį Lietuvos jaunučių rinktinės puolėjas pasirodė ne mažiau įspūdingai. Per 20 min. jis pelnė 15 taškų (4 iš 7 dvitaškių, 7 iš 11 baudų), atkovojo 4 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus bei išprovokavo 7 varžovų pražangas.
Aukštaūgis buvo vienas naudingiausiu rinktinės, besirengiančios olimpiniam jaunimo festivaliui Turkijoje, narių. 14 taškų pridūrė Domantas Pavlovskis, 11 – Valentinas Mitalauskas.
„Domantas tikrai bus naudingas rinktinei. Jis, skirtingai nei tėtis, žaidžia labiau sunkiuoju puolėju, bet panašiai kaip tėvas kontroliuoja kamuolį, mato aikštę, stengiasi apžaidinėti savo varžovus. Aišku, jam gal drąsos trūksta, nes atvažiavęs iš Ispanijos, dar nepažįsta šitų vaikų, savo bendraamžių. Jam reikia priprasti prie kolektyvo ir viskas bus gerai“, - jauniausiąjį Sabonį gyrė rinktinės treneris Gintaras Razutis.
Paklaustas, ar garsenybės sūnus neužrietęs nosies treneris atšovė: „Atvirkščiai, sakyčiau, labai kultūringas, kuklus vaikinas“.
Nors krepšininko duonos yra ragavę visi trys Arvydo Sabonio sūnūs, D.Sabonis pagal žaidimo manierą, regis, panašiausias į tėvą. Tvirtai sudėtas, plastiškas, kupinas sportinio pykčio vaikinas žūtbūt veržėsi į kiekvieną dvikovą, meistriškumu aiškiai pranoko oponentus iš Suomijos. Ir kaip tėtis jaunystėje net menkiausią nesėkmę palydėdavo ne pačiomis tyriausiomis rusiškomis frazėmis.
Bendravimas su Lietuvos žurnalistais D.Saboniui tapo bene sunkesniu iššūkiu nei triuškinamai 106:54 (27:19, 24:9, 23:12, 32:14) laimėtas kontrolinis mačas su suomiais. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Ispanijoje, vaikinas sunkiai rinko lietuviškus žodžius, tarsi mintyse mėgindamas išsiversti klausimą į ispanų kalbą.
- Kokį įspūdį tau palieka ši Lietuvos rinktinė? - lrytas.lt paklausė D.Sabonio.
- Gerą.
- Ar jau apsipratai prie komandos?
- Nesupratau. Ai, jau susibendravę, gerai. Bet dar reikia susižaisti.
- Ar nebuvo pačiam dilemos, kurią rinktinę pasirinkti – Lietuvos ar Ispanijos?
- Tikrai nebuvo. Ispanai manęs net nekalbino. Nespėjo.
- Kaip sekasi karjera Ispanijoje?
- Gerai irgi. Žaidžiu Malagos „Unicaja“ komandoje. Dėl rezultatų sunku ką nors pasakyti, treneris irgi nieko nesako.
- Kas tave pastūmėjo į krepšinį?
- Tėtis. Žaidžiu nuo 4 ar 5 metų.
- Kaip atšventėte brolio pergalę pasaulio jaunimo čempionate?
- Gerai. Ir aš noriu eiti jo pėdomis.
- Kokie tavo privalumai ir trūkumai aikštėje?
- Gerai žaidžiu apačioje. Labiausiai reikėtų gerinti greitį.
- Jau po keleto dienų su broliu ir tėčiu žaisite šeimų turnyre Klaipėdoje. Ar Sabonių komandai gali kas nors pasipriešinti?
- Nežinau (juokiasi. – Red.).
- Ar dažnai tenka su tėčiu ir broliu pažaisti drauge?
- Taip. Kartais susirenkame.
- Gal tėtis pamoko žaidimo paslapčių?
- Nesakysiu. Lietuvoje ne taip dažnai matomės. Daugiau namuose Ispanijoje.