Krepšininkai serbams priešinosi vieną kėlinį, o vėliau tiesiog stebėjo, kaip varžovai tolsta.
Po rungtynių kalbintas rinktinės treneris Marius Linartas buvo suirzęs. Treneris neslėpė nusivylimo savo komanda.
- Kas nutiko, kad po pirmojo kėlinio situacija tapo nebevaldoma?
- Varžovai buvo stipresni.
- Statistika nežiba. Tritaškių pataikymas – tragiškas, baudų metimai taip pat gerokai per prasti. Kodėl šitiek nepataikėte? Galbūt kaltas jaudulys?
- Vadinasi, toks mūsų lygis. Niekas mūsų nejaudino, ėjome žaisti rungtynių. Baudų niekada nepataikydavome. Nei draugiškame turnyre Kaune jas mėtėme, nei dabar. Situacija yra tokia, kokia yra.
- Ar komanda nejaučia spaudimo dėl to, kad kovojate dėl išlikimo A divizione?
- Jeigu ir yra spaudimas, tai tikrai nėra pasiteisinimas. Jie pasirinko tokią savo specialybę, kur tave mato ne šimtas žiūrovų ir ne penki tribūnose sėdi. Juos stebi trys milijonai.
- Ką ketinate keisti savo žaidime? Ko trūksta komandai, kad žaidimas taptų stabilesnis?
- Po mūsų krepšiu varžovai nusiėmė dvidešimt kamuolių. Ką galima pakeisti? Tokio derinio, kad varžovai nenusiimtų kamuolių, nėra. Reikia kovoti, ir tiek. Kiekvienas privalo jausti atsakomybę, kai išeina į aikštę.
Lietuviai dėl išlikimo A divizione kovoja su Serbija, Kroatija ir Austrija.