Domiuosi ir artėjančio sezono krepšinio klubų rėmimo perspektyvomis. Tiesą sakant, šiek tiek pikta girdėt sklandančias kalbas, kad „Sakalai“ visai nesulaukė mano paramos, ar „Žalgiris“ buvo paremtas labai kukliai. Kiek galėjau, tiek parėmiau. Galbūt šiemet paremsiu daugiau. Bet juk „Žalgiris“ turi daug už mane turtingesnį rėmėją...
Gimiau ir augau Kaune. Mačiau „Žalgirio“ kovas, kuriose aistringai sirgau už šią komandą. Ir dabar palaikau. Nereikia lieti pykčio, kad kažkas pirmas paprašė paramos ir sutikau pagelbėti. Visada norisi padėti tiems, kuriems sunkiau.
Kaskart džiaugiuosi galėdamas tai padaryti. Ir parama vienam ar kitam krepšinio klubui yra parama Lietuvos krepšiniui. Suprantu, kad taip traktuoja ne visi. Aršiausi klubų fanai iškart pradeda matyt velnią manyje. Bet visiems geras nebūsi.
Skiri paramą, ir po metų išgirsti, kad per mažai davei. Antausis. Skaudus, bet ne pirmas. Turbūt visai nereikėjo duot. Godumas pražudė ne vieną. Ir dar ne vieną pražudys. Taip norėtųsi, kad visi mokėtų labiau džiaugtis tuo, ką gauna. Nemoku pykčio laikyt, todėl „Žalgiriui“ šiemet vėl skirsiu paramą pagal galimybes.
Pats labai džiaugiuosi, kad gavau galimybę būti remiamu pokerio žaidėju. Tačiau tai nėra taip lengva ir paprasta, kaip gali atrodyti iš šono. Nekalbu apie tai, kad reikėjo atrasti „save“, pritraukti dėmesį ir kažkaip sudominti žiniasklaidos priemones bei pokerio kambarių marketingo specialistus. Sunku išlikti įdomiu ir vėliau.
Reikia ne tik gerai žaisti, bet ir mokėti deramai reprezentuoti atstovaujamą bendrovę. Tai yra mano darbas, ir džiaugiuosi turima sutartimi. Tiesa, nuolat keliauti ir būti pastebimu yra varginanti šios daugelio jaunų žmonių siekiamos karjeros dalis. Yra daug geresnių už mane žaidėjų, tačiau man pasisekė atsirasti reikiamoje vietoje ir atlikti dėmesį patraukiančius veiksmus tinkamu momentu.
Lygiai taip pat, kaip kai kurių nuomone, praėjusiais metais tinkamu momentu parėmiau rinktinę. Nors realiai nebuvo norinčių remti. Rinktinė buvo tarsi „bjaurusis ančiukas“, kuris vėliau daugelio nuostabai virto „gražia gulbe“. Noriu skatinti rėmimą.
Noriu, kad daug uždirbančios įmonės taptų remėjomis. Kuo daugiau remėjų bus, tuo daugiau komandos pasieks. Tikiu, kad tuomet bus daugiau pergalių, daugiau malonių akimirkų. Lietuvių galvose didės pasitikėjimo savimi jausmas, o širdyse meilė tėvynei.
Portorože vykstantis turnyras yra paskutinis prieš prisijungimą prie rinktinės, kuri jau dabar lieja prakaitą treniruotėse. Pasikalbėsiu su Šaru. Pasikalbėsiu su visais. Labai noriu matyti tokią draugišką komandą, kokia buvo praėjusiais metais Turkijoje.
Tik rezultato šiemet visi tikisi geresnio. Neslėpsiu, labai trokštu ir aš, kad vyrų rinktinė šiemet iškovotų aukso medalius. Tikiu, kad turėdami tokius puikius kandidatus (iš kurių bus sunku atrinkti 14 geriausių) su nuostabiausių sirgalių palaikymu galime tapti Europos čempionais.
Tačiau iki aukso dar ilgas kelias, kuris prasidėjo prakaito liejimu treniruotėse. Man pačiam dabar reikia sunkiai dirbti. Stengiuosi žaisti kaip tik galiu gerai, tačiau prie stalo matau daug už mane pranašesnių. Sutartis su pokerio bendrove reikalauja rezultatų, tad daug širdies ir pastangų tenka įdėti.
Šiame turnyre daugiau nėra labai žinomų pokerio veidų. Todėl nuolat tenka būti dėmesio centre, duoti interviu, pozuoti fotografams. Anksčiau tai buvo smagu, dabar tai darbas, kurį privalau dirbti. Tam, kad būčiau remiamas. Taigi esu remiamas remėjas!..