Šiuo metu buvęs rinktinės narys rūpinasi neseniai pastatytais namais gimtuosiuose Šiauliuose, lanko Baltijos pajūrį, mėgaujasi artimųjų draugija ir susidomėjęs stebi, kaip Lietuva rengiasi būsimam Europos čempionatui. Į Italiją D.Slanina su šeima griš rugpjūčio viduryje.
Paklaustas, ar svarsto galimybę profesionalo karjerą baigti „Šiaulių“ klube, gynėjas prisimena laikus, kai apsivilko geltonus komandos marškinėlius: „Kai dabar pagalvoju – tai buvo žiauriai seniai, mažai ką beprisimenu. Buvau dešimtokas. Taigi – prieš aštuoniolika metų... Geras šmotas gyvenimo. Gražu būtų grįžti... Bet nenoriu kalbėti dviprasmiškai – iki konkrečių derybų nepriėjome, tai tik graži nostalgija. Aišku, būtų galima nueiti pas Antaną Sireiką ir pasikalbėti. Pažaisti paskutinius metus, paspausti rankas, atsisveikinti ir išeiti...“.
Sportininkas prisipažįsta, kad dar nenusprendė, ką veiks po karjeros. Jis galvoja ir apie krepšinį, ir apie verslą: „Trenerio darbas labai sunkus, teisėjų – ir be manęs begalė. Gal galėčiau sau leisti ir nieko nebeveikti, bet turbūt „pensijos“ ilgai neištverčiau – juk save pažįstu. Be veiklos man būtų sunku“.
D.Slanina lygina praeities ir dabarties sąlygas, kuriomis krepšininkai gali tobulėti ir sportuoti. Jis sako, kad padėtų sūnui, jeigu šis norėtų žaisti krepšinį: „Vilius nėra labai aukštas, bet ir nežemas – jei norės, supažindinsiu jį su visomis krepšinio galimybėmis. Šiais laikais jų – tiek daug! Ech, jei mūsų laikais tiek būtų buvę... Pamenu, su Robertu Javtoku kedų pirkti važiuodavome į Estiją, atiduodavome už juos paskutinius pinigus, apie specialius padukus net nebuvome girdėję... Dabar – begalė pasirengimo, atstatymo, mitybos programų. O anais laikais nieko neturėjome, viskas vyko iš idėjos ir azarto“.
Kartu vyras pripažįsta, jog svarbiausia sportininkui - ne gimimo vieta ir laikas, o azartas ir noras – „jeigu jų neturėsi, niekas nepadės“.
Krepšinio rinktinei D.Slanina linki tokios sėkmės, kokios sulaukė Lietuvos jaunimo rinktinė pasaulio čempionate Latvijoje.
„Tada visi galėtume užriesti nosis: „Na, matote, Lietuva!.. Patys suprantate...“ Mėgstu sakyti, kad lietuvis krepšinyje – kaip bankas: geras ir labai patikimas. Jis visuomet išlieka iki galo“, - teigia Italijoje žaidžiantis krepšininkas.