Portorože vykusiame WPT turnyre sekėsi neblogai, tačiau lemiamoje rankoje pralaimėjau „monetos metimą“, ir teko kilti nuo stalo.
* * *
Dabar visas dėmesys krepšiniui. Iki Europos čempionato pabaigos būsiu su rinktine. Tikrai nenoriu trukdyti pasirengimo proceso, todėl elgsiuos pagal situaciją. Kol kas nežinau, ar galiu kažkuo prisidėti. Jei tik galėsiu būti naudingas, būtinai pasistengsiu tai padaryt.
Sekmadienį nemažai kalbėjau su LKF prezidentu V.Garastu. Papasakojo daug įdomių istorijos faktų, prisiminė įvairiausių nutikimų, pasidžiaugė dabartine situacija. Jam antrino ir generalinis sekretorius M.Balčiūnas, kuris sakė, jog rinktinėje kol kas labai gera atmosfera, visi vyrai nusiteikę dirbti ir su dideliu entuziazmu lieja prakaitą. Visi sveiki, visi dega noru žaisti.
Trenerio laukia ne tik sunkus darbas pasiruošimo stovyklose, bet ir galutinės komandos sukomplektavimo užduotis. Kaip pats K.Kemzūra sakė, sunkiausia yra padėkoti kandidatui ir ištarti „iki pasimatymo“. Sunku. Bet kam dabar lengva? Žaidėjams įrodyti savo vertę bei atsiskleisti per santykinai trumpą laiką juk irgi nėra paprasta. Tikrai sunku bus apsispręsti dėl galutinio dvyliktuko (jei FIBA darkart nepakeis pozicijos dėl galimo registruoti žaidėjų skaičiaus), tačiau tiek LKF vadovai, tiek žaidėjai labai gerbia trenerį, todėl visi tiki, jog bus pasirinkti geriausiai pasirengę. Tuo nuo pat pradžių tikiu ir aš!
Aštuntą prasidėjusi vakarienė truko valandą. Didelės draugiškos šeimos vakarienė - kitaip nepavadinsi! Labai gera atmosfera, kadangi daugelis krepšininkų čia su šeimomis. Gera matyti didelius vyrus meiliai besišypsančius žmonoms ar džentelmeniškai patarnaujančius visos vakarienės metu. Panašu, kad trenerių štabo leidimas į stovyklą atvykti artimiems žmonėms emocine prasme turi labai didelę teigiamą reikšmę. Tai pripažino ir rinktinę aptarnaujantis med. personalas, su kuriuo taip pat jau teko pabendrauti.
Pirmadienį vyksiu į rinktinės rytinę treniruotę Klaipėdoje, kur apsilankyti žada ir Respublikos prezidentė D.Grybauskaitė. Jos Ekscelencijos palinkėjimas, manau, turėtų tik dar labiau įkvėpti vyrus. Nors noro laimėti, jau dabar žiūrint į jų akis, tikrai netrūksta. Patriotizmo - taip pat.
Kalbant apie patriotizmą, tai sugrįžus į Lietuvą, visi atrodo labai patriotiškai nusiteikę. Projektas „Varom už Lietuvą“, mini trispalvės ir automobilių veidrodėlių apvalkalai - tiek daug geltonos, žalios ir raudonos spalvos gatvėse. Žaidėjai tai mato, todėl papildomai jų nuteikinėti bei motyvuoti tikrai nereikia. Jaunimo rinktinės (U19) triumfas Latvijoje bei sutiktuvės pažadino snūduriavusį patriotiškumą daugelio širdyse. Norėtųsi, kad rudenį sulauktume tęsinio. Labai smagu būtų, jei tai niekada nenutrūktų! Norėtųsi matyti laimingus veidus bei viens kitą su pergale besveikinančius tautiečius gatvėse kasdien!
* * *
Darkart pakartosiu, jog mano dienoraštis buvo pradėtas su mintimi įkvėpti žmones ir skiepyti pozityvumą bei pasitikėjimą savimi.
Tikrai neplanuoju eiti į politiką, būkite ramūs! Man gera gyventi, mėgaujuosi dabartiniu savo gyvenimu. Po čempionato pasitrauksiu „iš eterio“, ir vėl užsiimsiu sau labiau įprasta veikla - daug keliausiu, bendrausiu su partneriais įvairiose pasaulio šalyse, ieškosiu naujų verslo galimybių. Todėl darkart ranką prie širdies pridėjęs galiu patikinti, kad į politiką dabar neisiu. Gal po 20 metų, kai būsiu įgyvendinęs svajonę, t.y. prisidėjęs prie pažangaus ir gerai pasaulyje vertinamo IT srities universiteto įkūrimo Lietuvoje. O kol kas bandysiu plėtoti su turizmu susijusį verslą. Galbūt vėliau „TonyResort“ poilsio oazes pavyks įkurti ir kituose šalies regionuose. Tuomet beliks pasirūpinti, kad užsieniečiai atvyktų į mūsų šalį ir pamatytų, kaip čia gražu!
Todėl noriu pradžiuginti visus manęs nemėgstančius, jog po krepšinio čempionato „dingsiu“. Galėsite skaityti kitų mintis, nes tikrai yra už mane įdomesnių žmonių.
Esu mažas lašas jūroje, tačiau vis tiek sugebu „kelti bangas“. Turbūt mano atvirumas ir minčių dėstymas viešai atrodo gan neįprastai. Gal vieną dieną į tai bus žiūrima kitaip.