1975 metais Europos čempionatas pirmą kartą vyko net keturiuose miestuose. Pirmajame etape komandas priėmė Kroatijoje esantys Splitas, Rijeka ir Karlovacas, o per lemiamą turnyro dalį geriausi žemyno krepšininkai susirinko 1973 metais atidarytoje Serbijos sostinės Belgrado „Pionir“ arenoje, kurioje ir šiomis dienomis nuolat lankosi žaisti su „Partizan“ atvykstantys stipriausi Europos klubai.
Nauja buvo ir varžybų sistema. Dvylika komandų iš pradžių buvo padalintos į tris grupes, iš kurių po dvi stipriausias pateko į šešių ekipų finalo grupę. Tuo tarpu finalo rungtynės visai nebuvo žaidžiamos. Taip buvo siekiama sumažinti atsitiktinumų tikimybę. Tokių kaip prieš dvejus metus, kai SSRS rinktinė dėl vienintelės nesėkmės pusfinalio dvikovoje užėmė tik trečiąją vietą.
Jugoslavijos arenose kovojant dėl tauriausių apdovanojimų staigmenų ir atsitiktinumų nebuvo. Namie žaidusi ir Europos čempionės vardą gynusi Jugoslavijos rinktinė bei 1974 metų pasaulio čempionė SSRS komanda rungtyniaudamos su kitų šalių ekipomis suklupti sau neleido. Ir nors formaliai turnyro nuostatai nenumatė finalo, faktiškai jis įvyko paskutinę čempionato dieną, kai finalo grupėje susirėmė šių dviejų Europos krepšinio madas diktavusių šalių krepšininkai.
Neformalus finalas vyko pagal jugoslavų scenarijų. Jie tai nutoldavo, tai leisdavo sovietų ekipai priartėti, bet priekyje buvo beveik visą laiką. Vis dėlto mačo pabaigoje SSRS komandai pavyko sutelkti paskutines jėgas ir iš šeimininkų pranašumo liko mažmožis – vienoje atakoje panaikinama dviejų taškų persvara. Maža to, SSRS ekipa turėjo kamuolį ir rengė ataką, bet intrigą panaikino abejotinas teisėjo švilpukas – Valerijui Miloserdovui užfiksuoti žingsniai.
Po to Jugoslavijos rinktinė įmetė dar 4 taškus, pasiekė pergalę 90:84 ir antrą kartą tapo Europos čempione.
SSRS rinktinė, kurioje nebuvo nė vieno Lietuvos krepšininko, pirmą kartą Europos čempionatų istorijoje tapo sidabrine prizininke.
Daug atkakliau vyko kova dėl bronzos medalių. Finalo grupėje prieš paskutinįjį turą vienodai taškų turėjo net keturios komandos. Vis dėlto svarbiausią, bronzos atspalvį turėjusią pergalę iškovojo Italijos krepšininkai, galutinėje lentelėje tik dėl tarpusavio rungtynių rezultato aplenkę ketvirtoje vietoje likusią Ispanijos komandą.
Galutinė rikiuotė
1. Jugoslavija, 2. SSRS, 3. Italija, 4. Ispanija, 5. Bulgarija, 6. Čekoslovakija, 7. Izraelis, 8. Lenkija, 9. Turkija, 10. Nyderlandai, 11. Rumunija, 12. Graikija.
Rezultatyviausi žaidėjai
1. A.Golomejevas (Bulgarija) – 160, 2. W.Brabenderis (Ispanija) – 152, 3. S.Belovas (SSRS) – 132.
Geriausias žaidėjas
Krešimiras Čosičius (Jugoslavija).