- Kodėl buvote užstrigę? - paklausėme trenerio Gintaro Razučio.
- Rungtynės buvo panašios į pirmąjį mačą su graikais. Tada irgi puikiai pradėjome, bet paskui kankinomės. Šįkart užstrigome dėl rusų aikštės gynybos. Bet per pertrauką drabužinėje pavyko prikelti vaikinus. Vyriškai pašnekėjome ir apvyko įtikinti, kad rungtynės nepralaimimos per du kėlinius. Pasakėme sau, kad galime kovoti ir pamažu ėjome pirmyn. Svarbiausia nepanikuoti ir žaisti kaip sutarėme. Jie ir įvykdė mūsų nurodymus.
- Ar buvote gerai išstudijavę galimus variantus?
- Taip, žinojome, kiek negalime pralaimėti, bet galvojome tik apie pergalę. Matėme, kaip latviai viską buvo irgi apsiskaičiavę. Bet tas rungtynių su keturiais pratęsimais stebėjimas ir laukimas nebuvo mums į naudą. Jau buvome nusiteikę ir turėjome vis grįžti į drabužinę.
- Ar jaučiate, kad komanda bręsta?
- Taip, su kiekvienomis rungytynėmis žaidžiame vis tvirčiau. Prieš šitą olimpinį festivalį beveik neturėjome laiko rimtai rengtis, todėl čia kiekvienas mačas labai naudingas. Žaidėjai labai susikaupę ir nori iškovoti medalius. Labai džiaugiamės, kad kievieną dieną Lietuva iškovoja po medalį, mes irgi stengsimės penktadienį būti ant pakylos.