Silpnų komandų nebeliko, todėl negalima nuvertinti nė vieno varžovo. Tokią pamoką Jugoslavijos ir SSRS krepšininkai gavo dar 1977 metų čempionate Belgijoje. Tačiau po dvejų metų atvykę į Italijoje surengtas varžybas Europos krepšinio milžinai į kai kurias komandas vis dar žiūrėjo iš aukšto. SSRS ekipa už tai nebuvo nubausta ir susigrąžino žemyno čempionės vardą, tuo tarpu Jugoslavijos rinktinė net nepateko į finalą.
1979 metais Italijoje žemyno pirmenybės vėl vyko truputį pakeista sistema. FIBA grąžino 1975 metais Jugoslavijoje galiojusį formatą: pirmajame etape dvylika rinktinių žaidė trijose grupėse (Mestrėje, Goricijoje ir Sienoje), po to buvo sudaryta šešių komandų finalo grupė (žaidė Turine). Buvo ir viena permaina – finalo rungtynės dėl pirmosios ir trečiosios vietų.
Žaisdami namie didelius tikslus sau kėlė aštuntajame dešimtmetyje neblogų rezultatų jau pasiekę Italijos krepšininkai. Tačiau jų laukė didelis nusivylimas – sirgalių visiškai netenkinusi penktoji vieta. Ši nesėkmė užbaigė dešimtmetį italus treniravusio Giancarlo Primo epochą. Ilgametis „squadra azzurra“ vairininkas atsistatydino net nelaukdamas čempionato pabaigos, vos tik paaiškėjo, kad jo komanda nelaimės medalių.
Tiesa, italams šiose varžybose trūko vieno svarbiausių krepšininkų. Įžaidėjas Pierluigi Marzoratti negalėjo žaisti čempionate, nes tuo pat metu privalėjo laikyti egzaminus universitete. Universiteto vadovybė atsisakė padaryti P.Marzoratti išimtį, o išsilavinimas Vakarų Europos sportininkams tais laikais buvo daug svarbesnis negu krepšinis.
Pirmajame etape beveik namie žaidė ir jugoslavai. Jie rungtyniavo Goricijoje – mieste, kurį istorijos vėjai perskėlė perpus, vieną dalį atiduodami Italijai, kitą – Jugoslavijai (dabar Nova Gorica priklauso Slovėnijai). Kad atsidurtų Goricijoje, slovėnams reikėjo tik persikelti per upę, todėl jie plūstelėjo į Italijai priklausančią miesto dalį ir išpirko beveik visus bilietus į ten vykusius mačus.
Namų sąlygos nepadėjo Jugoslavijos komandai be nesėkmių baigti pirmąjį čempionato etapą. Trečiajame ture turnyro favoritai neįvertino varžovų ir sensacingai pralaimėjo Izraelio ekipai 76:77. Likus žaisti 20 sekundžių jugoslavai dar pirmavo 76:75 ir turėjo kamuolį, tačiau jį prarado, o po to nepajėgė sutrukdyti izraeliečių žvaigždei Miki Berkowitziui greitoje atakoje pelnyti lemiamus taškus.
Jugoslavijai šis pralaimėjimas buvo pražūtingas. Finalo grupėje jugoslavai nelauktai dideliu skirtumu 77:96 nusileido SSRS rinktinei ir užėmė tik trečiąją vietą. Juos aplenkė staigmenų atsargų neišsėmusi Izraelio komanda, kuri dar nugalėjo gerokai stipresnėmis laikytas Čekoslovakijos bei Ispanijos rinktines ir laimėjo sidabro medalius – vienintelius šios Azijos šalies krepšinio istorijoje.
Pagrindinis Izraelio sėkmės kalvis buvo gynėjas M.Berkowitzius. Jis pasižymėjo jau 1977 metų žemyno pirmenybėse, per kurias rezultatyviausių žaidėjų sąraše užėmė antrąją vietą, o Italijoje buvo dar sunkiau sustabdomas. Tel Avivo „Maccabi“ snaiperis tapo rezultatyviausiu žaidėju ir buvo apdovanotas geriausio krepšininko prizu. Beje, su M.Berkowitziaus vardu susijusios ir pirmosios „Maccabi“ klubo tarptautinės pergalės. Kai 1977 metais „Maccabi“ pirmą kartą laimėjo Europos Čempionų taurę, šios ekipos gretose vienu pirmųjų smuikų irgi griežė M.Berkowitzius.
Ant aukščiausios garbės pakylos Turine užlipo SSRS rinktinė. Jai taip pat nepavyko laimėti visų rungtynių (pirmajame etape sovietų komanda nusileido ispanams 90:101), tačiau po šio šalto dušo sovietų krepšininkai daugiau neklupo. Finale SSRS komanda, net žaisdama ne visa jėga, sutriuškino turnyro išsišokėlę Izraelio rinktinę 98:76.
Po dviejų čempionatų, kuriuose nedalyvavo nė vienas lietuvis, SSRS ekipoje 1979 metais debiutavo Valdemaras Chomičius. 20-metis gynėjas tuo metu dar nebuvo Kauno „Žalgirio“ lyderis, tačiau jo žaidimas labai imponavo Aleksandrui Gomelskiui ir SSRS rinktinės treneris nusprendė jaunajam talentui suteikti šansą. V.Chomičius žaidė penkeriose iš aštuonerių rungtynių ir per jas pelnė 30 taškų.
Galutinė rikiuotė
1. SSRS, 2. Izraelis, 3. Jugoslavija, 4. Čekoslovakija, 5. Italija, 6. Ispanija, 7. Lenkija, 8. Prancūzija, 9. Graikija, 10. Nyderlandai, 11. Bulgarija, 12. Belgija.
Finalas
SSRS – Izraelis 98:76 (V.Tkačenka 29, S.Tarakanovas ir S.Belovas po 22, ... V.Chomičius 4/B.Yanay 18, M.Berkowitzius 16, L.Silveris 12).
Rezultatyviausi žaidėjai
1. M.Berkowitzius (Izraelis) – 189, 2. M.Mlynarski (Lenkija) – 186, 3. K.Brabenecas (Čekoslovakija) – 158.
Geriausias žaidėjas
Miki Berkowitzius (Izraelis).