„SSRS rinktinė mane nustebino. Palyginti su olimpiniu turnyru Maskvoje ji atliko milžinišką šuolį. Sovietų krepšininkai ypač gerai gynėsi, perimdavo daugybę kamuolių ir staigiai kontratakavo. Bent dešimt SSRS komandos žaidėjų yra itin aukšto meistriškumo krepšininkai“, - po 1981 metų Europos pirmenybių finalo čempionės vardą apgynusiai SSRS rinktinei pagyrų negailėjo jos didžiausios varžovės Jugoslavijos komandos treneris Bogdanas Tanjevičius.
Sovietų ekipa į šį čempionatą atvyko kaip reikiant įsiutusi. Mat vos prieš metus Maskvoje vyko olimpinės žaidynės, prieš kurias SSRS sporto valdžia iškėlė vyrų krepšinio rinktinei aiškią užduotį – laimėti aukso medalius. Nedalyvaujant JAV sportininkams tai atrodė nesunkiai pasiekiama, bet krepšinio komanda olimpinėje Maskvoje tapo vienu didžiausių sovietų sporto nusivylimų ir net nepateko į finalą.
Bratislavoje, Haviržove ir Prahoje vykęs geriausių Europos komandų turnyras SSRS ekipai buvo proga bent truputį reabilituotis. Suprantama, žaidėjams tai nebuvo gyvybės ir mirties klausimas, tačiau treneriui Aleksandrui Gomelskiui dar viena nesėkmė tikriausiai būtų lėmusi amžiną sovietų sporto valdžios rūstybę ir ankstyvą karjeros pabaigą. O laukiančių tokios akimirkos Sovietų Sąjungoje netrūko – priešų legendinis treneris visada turėjo labai daug.
Tiems, kurie linkėjo A.Gomelskiui fiasko, teko nusivilti. SSRS krepšininkai vienu ypu įveikė visą turnyro distanciją ir daugumą rungtynių laimėjo triuškinamu skirtumu. Iš pirmo žvilgsnio, problemų nesukėlė net mačai su kitais čempionato favoritais: Jugoslavija buvo įveikta 108:88 (grupėje) ir 84:67 (finale), Čekoslovakija – 110:84, Italija – 97:67. Tik Ispanijos rinktinė nenorėjo pasiduoti be kovos ir būsimiems čempionams nusileido vienženkliu skirtumu 101:110.
SSRS rinktinėje vėl žaidė vienas lietuvis. A.Gomelskis į Čekoslovakiją nenusivežė 1979 metų Europos čempiono Valdemaro Chomičiaus, bet rado vietos komandoje Sergejui Jovaišai. Jis žemyno pirmenybėse žaidė pirmą kartą, bet rinktinėje jau nebuvo naujokas. Kauno „Žalgirio“ puolėjas 1978 metais laimėjo pasaulio čempionato sidabrą, o 1980 metais – Maskvos olimpinių žaidynių bronzą.
1981 metų Europos čempionate S.Jovaiša žaidė 8 rungtynes ir pelnė 74 taškus.
Sidabro medalius Prahoje taip pat užtikrintai iškovojo Jugoslavijos rinktinė. Įdomesnė kova užvirė dėl bronzos, tačiau ir ji baigėsi taip, kaip buvo prognozuojama – Čekoslovakijos ekipa grupės varžybose nesugebėjo įveikti Ispanijos komandos, bet jai su kaupu atsirevanšavo mažajame finale.
Galutinė rikiuotė
1. SSRS, 2. Jugoslavija, 3. Čekoslovakija, 4. Ispanija, 5. Italija, 6. Izraelis, 7. Lenkija, 8. Prancūzija, 9. Graikija, 10. Vokietija, 11. Turkija, 12. Anglija.
Finalas
SSRS – Jugoslavija 84:67 (A.Myškinas 29, V.Valteris 20, S.Jovaiša 13/K.Čosičius 18, D.Kičanovičius 13, M.Delibašičius 11).
Rezultatyviausi žaidėjai
1. M.Mlynarski (Lenkija) – 185, 2. M.Berkowitzius (Izraelis) – 169, 3. D.Kičanovičius (Jugoslavija) – 162.
Geriausias žaidėjas
D.Kičanovičius (Jugoslavija).
Geriausių žaidėjų penketas
V.Valteris (SSRS), D.Kičanovičius (Jugoslavija), D.Dalipagičius (Jugoslavija), A.Myškinas (SSRS), V.Tkačenka (SSRS).