„Salėje ir taip jau prisibuvome. Dabar pasimankštinsime, įkvėpsime tyro oro”, – lemiamų rungtynių išvakarėse pasakojo Darius Dikčius.
Lietuvos rinktinės treneris po fizinių ir psichologinių krūvių nutarė auklėtinių pernelyg nevarginti: neužkrauti nei alinančiomis pratybomis, nei pernelyg gausia informacija apie ketvirtfinalyje šiandien laukiančią Turkijos rinktinę.
Po pralaimėjimų prancūzams (56:61) ir ispanams (75:84) lietuviai pirmenybių Lenkijoje F grupėje liko treti. Turkai į atkrintamąsias varžybas žengė iš antrosios pozicijos E grupėje.
– Kaip vertinate rinktinės galimybes ketvirtfinalyje?
– Šiame čempionate visi turi galimybių. Neįveikiamų nėra.
Turkijos rinktinėje yra aukštų vyrukų, jų greitas puolimas – gerai organizuotas. Bus sunku, nugalėtoją gali lemti ir psichologiniai veiksniai.
– Ar likote patenkintas pasirodymu pirmuose dviejuose etapuose?
– Pasirengimas čempionatui vyko permainingai, žaidimas klijavosi lėtai. Buvo neramu.
Bet prasidėjus pirmenybėms viskas pasikeitė. Pirmąjį etapą komanda įveikė labai gerai, netgi be duobelių, puikiai sužaidė su visomis komandomis.
Paskui buvo sunkiau. Gavome labai stiprius varžovus.
Prancūzai mums neparankūs, galingi fiziškai, šoklūs. Ispanai – dar geresnė komanda: net penki jų žaidėjai tritaškius meta per 40 proc. taiklumu.
– Šios kartos Ispanijos ekipa prieš dvejus metus Europos jaunių (iki 16 m.) čempionato Kaune finale iš jūsų komandos atėmė auksą. Ar grąžinsite skolą varžovams?
– Ispanai ir tada, ir čia, Lenkijoje, mus įveikė pelnytai. Iš tos auksinės jų komandos liko dauguma krepšininkų.
Ispanai žaidžia pagal jų vyrų rinktinės modelį, yra labai stiprūs vienas prieš vieną.
Mūsų komanda irgi pasižymi gera asmenine gynyba, bet su ispanais tai visiškai neveikė.
– Paminėjote, kad jūsų ekipos koziris – gera gynyba.
O kokia silpnoji vieta?
– Tolimi metimai. Nestabilus taiklumas galbūt paaiškinamas amžiumi. Vaikinai dar nėra visiškai subrendę žaidėjai.
– Prieš porą metų Europos jaunučių čempionate Tauras Jogėla buvo išrinktas naudingiausiu žaidėju.
Kodėl jis neišsiskiria šiose pirmenybėse?
– Aš Taurui sakiau: jeigu gyvensi vakarykšte diena, viskas gali nueiti perniek. Privalai labai daug dirbti.
Šešiolikmečių ir aštuoniolikmečių žaidimas labai skiriasi. Jaunesnio amžiaus krepšinis – labiau chaotiškas, dar ne taip išryškintos žaidėjų pozicijos. Tauras, kaip lengvasis kraštas, jautėsi laisviau.
18-mečių žaidimas artėja prie vyrų. Čia atsiranda ir tikri „centrai”, jau negali taip drąsiai lįsti po krepšiu.
Tauras turi didelį potencialą ir negaliu sakyti, kad nesistengia. Jo problema – metimas.
– Kas čempionate Lenkijoje jus nustebino?
– Maloniai nuteikė mūsų aukštaūgių pasirodymas. „Centrai” Artūras Gudaitis (208 cm) ir Simonas Kymantas (206 cm) puikiai keičia ir papildo vienas kitą. Apskritai visa komanda pagirtinai kovoja po krepšiais.