Višta ar kiaušinis?
Kas geresnis: Arvydas Sabonis ar Draženas Petrovičius? Nuo devintojo dešimtmečio vidurio nebuvo kitos krepšinio temos, kuria būtų diskutuojama tiek daug ir dėl kurios nuomonės išsiskirtų taip radikaliai. Du 1964 metų pabaigoje gimę žaidėjai vos tik pasirodę didžiojo krepšinio arenose tapo superžvaigždėmis ir juos lyginti bandė kone kiekvienas sporto mėgėjas. Tiek A.Sabonio, tiek D.Petrovičiaus gerbėjai turėjo svarių argumentų, bet skirtingose pozicijose žaidę krepšininkai buvo tokie skirtingi, kad ginčas, kuris iš jų geresnis, buvo toks pat beprasmis, kaip svarstymai, kas atsirado anksčiau: višta ar kiaušinis.
Tiesa, remdamiesi vien Europos čempionatais bent iki 1985 metų ginčą turėjo laimėti A.Sabonio šalininkai – SSRS ekipos vidurio puolėjas dvejose pirmose savo žemyno pirmenybėse pasirodė daug įspūdingiau negu Jugoslavijos komandos snaiperis. Lietuvis jau 1983 metais buvo išrinktas į geriausių žaidėjų penketą, o po dvejų metų sulaukė dar garbingesnio įvertinimo ir buvo išrinktas geriausiu čempionato krepšininku.
Su auksu – keturi lietuviai
Kito kandidato gauti geriausio apdovanojimą per Vokietijos miestuose Lėverkuzene, Karlsrujėje ir Štutgarte vykusias pirmenybes nebuvo ir negalėjo būti. Visų pozicijų žaidėjams būtinomis savybėmis pasižymėjęs A.Sabonis buvo aiškus aukso medalius laimėjusios sovietų rinktinės lyderis. Jis šeimininkavo po krepšiais, žavėjo sirgalius aukštaūgiams nebūdingais perdavimais ir pats neužsikirsdamas rinko taškus – vidutiniškai po 20 per rungtynes. Pagal rezultatyvumą A.Sabonis buvo pirmas SSRS rinktinėje ir ketvirtas tarp visų čempionato žaidėjų.
Ne pėsti buvo ir A.Sabonio komandos draugai, tarp jų – dar trys lietuviai: Europos pirmenybių debiutantas Rimas Kurtinaitis (jis šiame turnyre įmesdavo 15,5 taško) bei trečią kartą žemyno čempionate dalyvavę Valdemaras Chomičius (10,9 taško) ir Sergejus Jovaiša (6,4 taško).
Tiesa, Vokietijos arenose išvengti pralaimėjimo kartėlio SSRS ekipai nepavyko. Per grupės varžybas jai jau ne pirmą kartą antausį skėlė Ispanijos rinktinė. Tačiau viena nesėkmė negalėjo atimti vietos atkrintamosiose varžybose, o jose SSRS rinktinė praūžė tarsi viesulas: ketvirtfinalyje sutriuškino Bulgariją 104:86, pusfinalyje –Italiją 112:96 ir finale Čekoslovakiją – 120:89.
Čekoslovakijos veteranų žygdarbis
Jei SSRS rinktinės auksinis finišas buvo lengvai numanomas, tai Čekoslovakijos ekipos šuolis į sidabrinę poziciją tapo dideliu netikėtumu.
Čekoslovakų gretose netrūko patyrusių ir tituluotų krepšininkų, anksčiau laimėjusių Europos pirmenybių medalius, tačiau daugelis jų jau seniai buvo perkopę karjeros zenitą. Turnyro pradžioje kai kurie varžovai išties galėjo pagalvoti, kad 33 metų Kamilas Brabenecas, 32 metų Peteris Rajniakas, 31 metų Jaroslavas Skala ir 30 metų Stanislavas Kropilakas jau primiršo kaip reikia žaisti krepšinį. Šių veteranų vedama Čekoslovakijos rinktinė savo grupėje užėmė tik ketvirtąją vietą, o penktojoje pozicijoje likusius Izraelio krepšininkus įveikė vos vienu tašku 93:92.
Tačiau po to čekoslovakai pradėjo kurti tikrus stebuklus. Nors veteranų ketveriukė žaidė beveik be keitimų, ketvirtfinalyje jie palaidojo jugoslavų prizines viltis, o pusfinalyje į nokautą pasiuntė Ispanijos krepšininkus. „Paskutinėmis čempionato dienomis jie buvo tokie išsekę, kad visai nerengėme treniruočių, tik žaidėme“, - praėjus dviem dešimtmečiams prisiminė vienas jauniausių tuometės Čekoslovakijos rinktinės žaidėjų Jiri Okačas.
Už valią Čekoslovakijos rinktinei buvo atlyginta sidabro medaliais – paskutiniais turtingoje šios šalies krepšinio istorijoje.
Jugoslavai – vėl be medalių
Tuo metu, kai A.Sabonis ir čempionės vardą susigrąžinusi SSRS rinktinė kaitinosi šlovės spinduliuose, D.Petrovičius ir talentų taip pat nestokojusi Jugoslavijos komanda turėjo iš gėdos slėpti akis. Jugoslavai tradiciškai buvo laikomi vienais favoritų (visiškai suprantama – ši ekipa laiėmjo bronzos medalius 1984 metų olimpinėse žaidynėse), tačiau antrame paeiliui Europos čempionate užėmė vos septintąją vietą.
1985 metų turnyro mažajame finale buvo pakartotas 1983 metų didysis finalas. Jame ir vėl stipresni buvo italai, palikę be medalių Ispanijos krepšininkus.
Galutinė rikiuotė
1. SSRS, 2. Čekoslovakija, 3. Italija, 4. Ispanija, 5. Vokietija, 6. Prancūzija, 7. Jugoslavija, 8. Bulgarija, 9. Izraelis, 10. Rumunija, 11. Lenkija, 12. Nyderlandai.
Finalas
SSRS – Čekoslovakija 120:89 (V.Valteris 27, R.Kurtinaitis 24, A.Sabonis 23, ... V.Chomičius 10, S.Jovaiša 6/S.Kropilakas 23, K.Brabenecas 21).
Rezultatyviausi žaidėjai
1. D.Petrovičius (Jugoslavija) – 201, 2. D.Jamchy (Izraelis) – 197, 3. D.Schrempfas (Vokietija) – 195, 4. A.Sabonis (SSRS) – 160, ... 18. R.Kurtinaitis (SSRS) – 124.
Geriausias žaidėjas
Arvydas Sabonis (SSRS).
Geriausių žaidėjų penketas
V.Valteris (SSRS), D.Petrovičius (Jugoslavija), F.Martinas (Ispanija), D.Schrempfas (Vokietija), A.Sabonis (SSRS).