Vlado Garasto treniruojama Lietuvos ekipa iki finalo buvo patyrusi vienintelę nesėkmę - 61:70 nusileido tai pačiai Jugoslavijai grupės turnyre.
Ketvirtfinalyje lietuviai patiesė Rusiją 82:71, o Arvydas Sabonis sužaidė fantastiškai: 33 taškai (13/15 dvitaškių), 14 atkovotų kamuolių. Pusfinalyje kroatai buvo įveikti 90:80 - Šarūnas Marčiulionis surinko 27 taškus, A.Sabonis - tašku mažiau ir atkovojo 17 kamuolių.
Finalas tapo tikra drama. Aleksandras Djordjevičius Jugoslavijai pelnė 41 tašką, pataikęs 9 tritaškius iš 12. Š.Marčiulionis įmetė 32 taškus, tačiau svarbiausiu rungtynių veikėju tapo arbitras iš JAV George'as Toliveris.
Jo abejotini sprendimai lėmė penktąją A.Sabonio pražangą, o po to amerikietis neįskaitė Sauliaus Štombergo metimo ir dar skyrė jam pražangą puolime.
Lietuviai puolė ginčytis ir techininę pražangą gavo Š.Marčiulionis. Mūsų šalies rinktinė nusprendė palikti aikštę.
Tada A.Djordjevičius apsikabino Š.Marčiulionį ir įkalbino lietuvius grįžti į aikštę.
Tačiau vietoj 2 taškų deficito, kuris būtų buvęs būtų įskaitytas S.Štombergo metimas, tada jau buvo minus 6 ir lūžis neįvyko. Jugoslavija nugalėjo 96:90.
„Jautėmės apvogti. Ir iki šiol taip jaučiamės, – neseniai yra sakęs Š.Marčiulionis. – Nemanau, kad mes pralaimėjome finalą. O jugoslavai jo irgi nelaimėjo“.
20 tūkst. žiūrovų švilpė, kai „jugai“ šoko pergalės šokį. O kai buvo teikiami sidabro medaliai, tribūnos vieningai skandavo „Lietuva!“.