Staigus graikų šuolis
Jei būtų renkamas žmogus, labiausiai pakeitęs savo šalies krepšinį, Nikos Galis tokioje apklausoje neturėtų konkurentų. Į protėvių žemę atvykęs graikų kilmės amerikietis suteikė Graikijos krepšiniui milžinišką postūmį: vos ne vienas privertė graikus atrasti iki tol jiems menkai žinomą sporto šaką ir komandą, kuri buvo Senojo žemyno krepšinio vidutiniokė, pavertė Europos čempione.
Graikai krepšinio olimpe atsidūrė tarsi iš niekur. Dar 1985 metais jie žemyno pirmenybių atrankos varžybose praleido į priekį Belgijos, Švedijos bei Suomijos rinktines ir net nepateko į finalo turnyrą, o prabėgus vos porai metų kaip lygūs su lygiais kovojo su tokiomis krepšinio milžinėmis kaip SSRS ir Jugoslavijos komandos. Ir ne tik kovojo – jas nugalėjo.
Žinoma, graikams labai padėjo ir sirgalių palaikymas – varžybos vyko Pirėjo Taikos ir draugystės stadione. Tačiau kad ir kaip audringai krepšininkus į kovą vytų dvi dešimtys tūkstančių nė akimirkai nenutylančių balsų, aikštėje Graikijos rinktinei reikėjo tvarkytis be „šeštojo žaidėjo“ pagalbos.
Nebuvo nieko neįmanomo
Mintis, kad nėra nieko neįmanomo, graikų sirgalių ir krepšininkų galvose pirmą kartą šmėstelėjo po antrojo turo rungtynių su 1986 metų pasaulio čempionato prizininkais jugoslavais, kuriuos šeimininkų komanda įveikė 84:78. Tiesa, po to graikus šiek tiek atvėsino pralaimėjimai Ispanijos ir SSRS ekipoms, bet N.Galis ir jo komanda jau buvo pajutę tituluotų varžovų kraujo skonį.
Pusfinalyje graikų laukė antra akistata su jugoslavais. Šeimininkai puikiai pradėjo mačą (pirmojo kėlinio viduryje pirmavo 30:19), tačiau po to išvystas vaizdas sirgaliams atėmė žadą – jų numylėtiniai kelias minutes negalėjo pelnyti nė taško, o varžovai per tą patį laiką surinko net 21.
Vis dėlto tai nebuvo gražios pasakos pabaiga. Netrukus Teofanis Christodoulou geležiniuose gynybos gniaužtuose sukaustė varžovų žvaigždę Draženą Petrovičių, o iki tol patikimai dengtas N.Galis atrado siaurus takelius, vedančius prie Jugoslavijos rinktinės krepšio. Graikai vėl išsiveržė į priekį ir pasiekė medalius užtikrinusią pergalę 81:77.
Kokius medalius – aukso ar sidabro, turėjo paaiškėti paskutinėse turnyro rungtynėse su pasaulio vicečempione SSRS komanda.
Netikėtas finalo didvyris
Finale N.Galis, kaip visada, buvo neprilygstamas. Jis žaidė be keitimo, nepailsdamas terorizavo sovietų ekipos gynybą ir surinko 40 taškų.
Tačiau graikų likimo ir atsitiktinumo deivė Tychė nusprendė, kad viskas būtų pernelyg paprasta, jei svarbiausio mūšio baigtį nulemtų geriausias Graikijos krepšininkas. Ji dvikovos likimą atidavė į 25 metų puolėjo Argyrio Kampourio rankas.
101:101 – šie skaičiai degė švieslentėje, kai likus 4 sekundėms iki pratęsimo pabaigos paskutinę graikų ataką prasižengdamas sustabdė Valerijus Goborovas. A.Kampouris mes dvi baudas – paskelbė teisėjai.
20 tūkstančių sirgalių Taikos ir Draugystės arenoje bei dar 10 milijonų žmonių prie televizorių ekranų žvilgsniai nukrypo į Graikijos rinktinės 11-ąjį numerį. Jis galėjo tapti arba didvyriu, arba tragedijos kaltininku. Truputį sutrikęs puolėjas dar žvilgtelėjo atsarginių suolo link. „Nesidairyk į suolą“, - iš ten atskriejo griežtas ir įsakmus komandos kapitono Panagiočio Giannakio balsas.
Daugiau atgal A.Kampouris nesižvalgė.
Jis matė tik kamuolį ir krepšį. Ir pataikė du svarbiausius karjeros metimus. Ne tik savo karjeros, bet ir svarbiausius viso Graikijos krepšinio metimus.
Nors varžovai dar turėjo kelias akimirkas atsakymui, sovietų ekipos ataka tikslo nepasiekė ir nuaidėjusi sirena paskelbė Graikijos nacionalinės šventės pradžią. Graikų krepšininkai svarbiausią šalies istorijoje sporto mūšį laimėjo 103:101.
Prasčiausiame mače – 30 taškų
Geriausiu čempionato žaidėju buvo išrinktas N.Galis. Jis taip pat buvo rezultatyviausias turnyro krepšininkas – per 8 rungtynes įmetė 296 taškus, tai yra per mačą vidutiniškai rinkdavo 37 taškus! Per dvejas pirmąsias rungtynes su rumunais ir jugoslavais N.Galis pelnė po 44 taškus ir dukart pakartojo Europos pirmenybių rezultatyvumo rekordą, kuris priklausė jam pačiam ir buvo pasiektas prieš ketverius metus.
Net statistiškai prasčiausiose čempionato rungtynėse – pusfinalyje su Jugoslavija – graikų supersnaiperio sąskaitoje buvo 30 taškų.
“N.Galis buvo nepakartojamas. Jis buvo greitas, jis galėjo įmesti iš bet kur, aikštėje jis galėjo viską”, - praėjus keliolikai metų apie komandos lyderį kalbėjo jo bendražygis P.Giannakis. Kalbėjo šiek tiek pagražindamas, nes N.Galis “iš bet kur” nemesdavo – jis beveik neatakavo iš toli ir taškus daugiausia rinkdavo metimais iš vidutinio nuotolio ar įsiveržęs į baudos aikštelę, kur 183 cm ūgio mažylio negąsdindavo net ir 30 cm aukštesni varžovai.
Turnyro atradimas – lietuvis
Ant antrojo garbės pakylos laiptelio rūškanais veidais stovėjo per visą turnyrą tik vienerias, tačiau svarbiausias rungtynes pralaimėję SSRS krepšininkai. Tarp jų – trys lietuviai: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Sergejus Jovaiša.
Priešpaskutinę čempionato dieną 23-ąjį gimtadienį pažymėjusiam Š.Marčiulioniui tai buvo debiutas SSRS rinktinėje, tačiau jam, kaip ir ne vienam kitam Aleksandro Gomelskio treniruotos komandos naujokui, nereikėjo laiko įsibėgėjimui. Vilniaus “Statybos” gynėjas per 7 rungtynes įmetė 125 taškus (vidutiniškai 17,9), sovietų ekipoje rezultatyvumu atsiliko tik tuo Valdžio Valterio ir buvo išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų penketą.
S.Jovaiša vidutiniškai pelnydavo 11 taškų, į antrąjį turnyro geriausiųjų penketą patekęs V.Chomičius – 10 taškų.
Nors Europos vicečempionų sąraše mirgėjo skambios pavardės, SSRS komandai trūko svarbiausio žaidėjo – geriausio 1985 metų žemyno pirmenybių krepšininko Arvydo Sabonio. Jis ilgam iškrito iš rikiuotės 1987 metų gegužę rinktinės stovykloje trūkus dešinės kojos Achilo sausgyslei. Sirgaliai lietuvių milžiną aikštėje vėl pamatė tik 1988 metų rudenį per Seulo olimpines žaidynes.
Galutinė rikiuotė
1. Graikija, 2. SSRS, 3. Jugoslavija, 4. Ispanija, 5. Italija, 6. Vokietija, 7. Lenkija, 8. Čekoslovakija, 9. Prancūzija, 10. Nyderlandai, 11. Izraelis, 12. Rumunija.
Finalas
Graikija – SSRS 103:101 (po pratęsimo; N.Galis 40, P.Fasoulas 12/V.Valteris 23, S.Jovaiša 17, Š.Marčiulionis 16, V.Tkačenka 14, V.Chomičius 10).
Rezultatyviausi žaidėjai
1. N.Galis (Graikija) – 296, 2. D.Jamchy (Izraelis) – 222, 3. D.Zeligas (Lenkija) – 211, ... 12. Š.Marčiulionis (SSRS) – 125.
Geriausias žaidėjas
Nikos Galis (Graikija).
Geriausių žaidėjų penketas
N.Galis (Graikija), Š.Marčiulionis (SSRS), J.A.San Epifanio (Ispanija), A.Volkovas (SSRS), Ch.Welpas (Vokietija).