Šlovinga istorija ir ...
21 turnyras ir 21 medalių komplektas. Tokia yra svarbiausia SSRS rinktinės statistika Europos pirmenybėse. Ant garbės pakylos ši komanda lipo visuose čempionatuose, kuriuose dalyvavo. Nuo debiuto 1947-aisiais iki 1989-ųjų sovietų krepšininkai laimėjo 14 aukso, 3 sidabro ir 4 bronzos medalių komplektus. Tiesa, vieną turnyrą ši komanda praleido – ji nerungtyniavo 1949 metais Egipte vykusiame čempionate.
Kai kurie SSRS rinktinės rekordai šiais laikais atrodo nepagerinami. Net jei Europoje vėl atsirastų taip pat dominuojanti komanda, kad prilygtų sovietų ekipai, jai prireiktų daugiau nei dešimtmečio.
SSRS ekipa ypač didelį pranašumą prieš visus varžovus turėjo XX amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Ši komanda nuo 1957 iki 1971 metų čempione tapo aštuonis kartus iš eilės, o nuo 1955 iki 1969 metų paeiliui laimėjo 59 rungtynes.
Ko gero įspūdingiausias tarp kitų SSRS komandos rekordų – didžiausio skirtumo. 1953 metais sovietų ekipa sutriuškino Danijos rinktinę net 104 taškais (118:14).
... liūdna pabaiga
Nors tituluočiausia Europos komanda kelis dešimtmečius vieną po kito vertė šlovingus savo metraščio puslapius, paskutinis įrašas buvo labai liūdnas – SSRS rinktinė suklupo atrankos varžybose ir nepateko į 1991 metų žemyno pirmenybes.
SSRS krepšinio ateitį migla apgaubė dar per 1989 metų Europos čempionatą, o tų pačių metų rudenį prasidėjus kitų pirmenybių atrankai, Vlado Garasto treniruota sovietų rinktinė susidūrė su naujais sunkumais. Komandai negalėjo padėti į NBA išvykę Šarūnas Marčiulionis ir Oleksandras Volkovas, todėl sudėtyje atsirado nemažų spragų.
Maža to, į pirmąsias atrankos rungtynes nieko nepranešęs neatvyko Arvydas Sabonis ir SSRS rinktinė netikėtai pralaimėjo Čekoslovakijos komandai. A.Saboniui prisidėjus prie Valdemaro Chomičiaus, Rimo Kurtinaičio bei kitų SSRS ekipos žaidėjų, reikalai iškart pasitaisė ir kitos dvejos rungtynės su prancūzais bei izraeliečiais 1989-ųjų rudenį buvo laimėtos. Tiesa, kaip liūdnokai rašė tų laikų spauda, tas dvi pergales iškovojo ne SSRS rinktinė, o vienas A.Sabonis.
Bet tai buvo tik pusė darbo. Antrąją pusę rungtyniaujant su tais pačiais varžovais reikėjo atlikti 1990-ųjų pabaigoje. Tačiau per dvylika mėnesių, skyrusius pirmajį ir antrąjį atrankos ratus, padėtis pasikeitė: Lietuva paskelbė nepriklausomybę, mūsų šalies krepšininkai atsisakė žaisti SSRS rinktinėje ir V.Garastas neteko vienintelio veiksmingo ginklo.
Be lietuvių (tiksliau, be A.Sabonio) sovietų ekipa tapo Europos krepšinio vidutinioke ir atrankos grupėje užėmė vos trečiają vietą. O kelialapius į 1991 metų žemyno pirmenybes iškovojo Prancūzijos ir Čekoslovakijos krepšininkai.