Koks rinktinės paveikslas dabar? Kokiu keliu ir kiek toli jau pažengė 2011 metų Europos čempionato šeimininkė?
Lrytas.lt pokalbis su krepšinio ekspertu ir agentu Steponu Kairiu, kurio krepšinio suvokimas paklojo pamatus dabartiniam rinktinės treneriui K.Kemzūrai.
- Kokį įspūdį po dvejų draugiškų rungtynių jums paliko Lietuvos rinktinė? - lrytas.lt paklausė S.Kairio.
- Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad rinktinei tai buvo pirmosios rungtynės. Kitas dalykas, žaidėjai rungtyniauja nežinodami, koks jų statusas. Nė vienas iš jų nežino, ar žais rinktinėje, ar nežais. Tai turi įtakos pačiam žaidimui. Krepšininkas nežino, ar labiau stengtis dėl rinktinės, ar stengtis asmeniškai geriau pasirodyti.
Analizei informatyvesnės rungtynės buvo su slovėnais, nes Čekijos rinktinė nėra tokia pajėgi. Pirmosiose rungtynėse labiausiai įstrigo du dalykai - didelis klaidų skaičius ir žaidimas gynyboje kovojant dėl atšokusio kamuolio.
Tai svarbiausi momentai. Aišku, detalių, kurias reikia taisyti, yra labai daug. Tiek individualūs veiksmai gynyboje, tiek komandiniai veiksmai. Be to, rungtynėse su slovėnais trūko greitų kontraatakų. Bet laiko dar yra.
Puolime yra labai daug logikos, parinkti geri deriniai ir tik laiko klausimas, kada viskas susistyguos.
Abejose rungtynėse pataikymas iš toli buvo labai nekoks, bet vyrai yra po fizinio pasiruošimo treniruočių, todėl viskas ateis su laiku. Anksčiau ar vėliau krepšys prakiurs.
- Ar lyginant praėjusių metų rinktinės žaidimą su dabartiniu bendras vaizdas skiriasi?
- Jeigu jūs prisiminsite, praėjusiais metais pasiruošimo procese taip pat nebuvo išlindęs greitas, chuliganiškas, uraganiškas žaidimas. Jie tą patį darė, ką dabar daro šių metų rinktinė. Greitas rinktinės žaidimas praėjusiais metais atsirado tik čempionato metu ir tuo jie nustelbė visus varžovus.
Ką šių metų rinktinė darys čempionate, niekas nežino. Rinktinės treneriai žino, ką daro. Jie atsirenka žaidėjus pagal savo sukurtą modelį ir jį tobulina.
- Po rungtynių su čekais treneris K.Kemzūra atsisakė trijų žaidėjų - R.Seibučio, M.Gecevičiaus ir D.Motiejūno. Ar toks sprendimas nenustebino?
- Kurį laiką prie D.Motiejūno laikiau klaustuką. Po rungtynių su čekais toptelėjo mintis, kad jį reikia būtinai dar palikti ir galbūt atsisakyti kitų didelių žaidėjų. Jį reikėtų palikti vien dėl to, kad jis jau dabar nėra blogesnis už pripažintus žaidėjus. Likdamas rinktinėje jis žengtų didelį žingsnį į ateitį.
Galbūt jam dar trūksta įgūdžių. Ko gero, Donatas dar nėra atradęs savo žaidimo. Jis labai žiauriai apvaginėja save apsiribodamas vien tik žaidimu perimetre. Toks žaidėjas, toks talentas turi tapti universaliu žaidėju. Jis taptų labai vertingu žaidėju, jeigu neapsiribotų vien tik tuo, ką krepšinio aikštėje daro dabar.
Nėra jokio skirtumo, ar tu perimetre žaidi būdamas 203 cm ūgio, ar 213 cm. Jis turi atlikti daugiau veiksmų, kuriems reikalingas ūgis. Gynyboje jis gali būti greitesnis, puolime - universalesnis, neturėtų vengti veržtis į baudos aikštelę, „centruoti“, žaisti kūnu.
Kol kas jis apvaginėja pats save, nes pasirenka lengviausią kelią - duok žaidėjui kamuolį ir žiūrėk, ką jis darys. Jeigu treneris nieko nesakys, jis eis lengviausiu keliu - žais prie tritaškio, prasiverš veidu, mes iš vidutinio nuotolio ir daugiau nieko nedarys, nes baudos aikštelėje reikia stumdytis, o ten jau sunkiau.
- Nėra rizikos, kad žaidėjas, antrą vasarą iš eilės nepatekęs į rinktinę, ateityje atsisakys vykti į nacionalinę komandą?
- Jeigu bus ambicijos kaip 10 metų mergaitės, niekur mes nenueisim. Jeigu jis yra žaidėjas iš didžiosios raidės, jis bet kada norės žaisti už rinktinę. Bet kada. Net ir po dviejų atsisakymų.
- R.Seibučio ir M.Gecevičiaus atsisakymas nenustebino?
- Galiu pasakyti tik tiek, kad visi rinktinėje esantys krepšininkai yra vienodo pajėgumo. Tai, kokie žaidėjai lieka, kurie atkrenta, yra trenerio nuomonė ir nelabai reikėtų mums to svarstyti. Čia būtų tas pats, kaip svarstyti, gerai ar blogai, kad Žemė sukasi. Šie žaidėjai jau atmesti, o Žemė toliau sukasi. To jau nesustabdysi.
- Rinktinės treneriai giria puikią Mindaugo Lukauskio, kurio galimybės patekti į pagrindinę sudėtį iš pradžių nebuvo didelės, sportinę formą. Kaip vertinate šį krepšininką?
- Pirmiausia pradėkime nuo to, kuri pozicija šiuo metu rinktinėje yra silpniausia. Rinktinei trūksta lengvojo krašto puolėjo pozicijoje rungtyniaujančių krepšininkų. Turime tik Simą Jasaitį, M.Lukauskį. R.Seibutis ir Martynas Pocius yra „antri numeriai“ - atakuojantys gynėjai. Todėl jau dabar galima dėti pliusą M.Lukauskiui.
Antras pliusas - Mindaugas labai gerai atrodo treniruočių metu. Treneriai tai mato ir jie žino, ką daro.
- K.Kemzūra akcentavo, jog dar nėra patenkintas Tomo Delininkaičio žaidimu, bet jis rinktinėje kol kas paliktas dėl to, kad gali rungtyniauti įžaidėjo pozicijoje. Kaip vertinate šio žaidėjo galimybes?
- Jis gali būti naudingas rinktinei. Ir ne tik aš taip manau. Rinktinės treneriai žino jo galimybes, juk jis puikiai žaidė pasaulio čempionate. Jo universalumas, kombinuoto gynėjo („combo guard“) savybės yra labai vertingos. Rinktinėje yra du įžaidėjai ir būtinai turi būti įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijoje rungtyniaujantis krepšininkas. Čia yra jo pliusas.
- Po rungtynių su čekais daug pagyrų sulaukė Jonas Valančiūnas. Ar tikėjotės tokio jo debiuto?
- Jis yra ypatingo talento žaidėjas, tik man nerimą kelia keletas dalykų. Pirmas dalykas, kodėl su juo dirbantys treneriai neišmoko jo baudos aikštelėje dirbti kūnu. Tai labai svarbus elementas vidurio puolėjui. Jis visus kitus dalykus atlieka labai gerai, bet veiksmai kūnu tiek puolime užsiimant padėtį, tiek gynyboje neturi įgūdžių. Nežinau, kodėl tokio talento žaidėjas vis dar neišmokomas tokių dalykų.
J.Valančiūnas viską daro gerai, ko neatlieka D.Motiejūnas. Kitaip tariant, sudėjus šiuos du žaidėjus į vieną, išeitų ypatingai geras šiuolaikinis universalus krepšininkas. Jeigu prie J.Valančiūno pridėtume M.Petravičiaus sugebėjimą užsiimti padėtis tiek ginantis, tiek puolant, atsirastų idealus žaidėjas.
Šių trijų krepšininkų - J.Valančiūno, D.Motiejūno ir M.Petravičiaus - mišinys Jonui labai tiktų ir jis taptų dvigubai vertingesnis.
- Kaip vertinate Š.Jasikevičiaus sugrįžimą į rinktinę?
- Nereikėjo nei rungtynių su čekais. Ir taip buvo aišku, kad jis reikalingas rinktinei. Tai žmogus, kuris yra jungiamoji medžiaga. Tai neįkainojamas žaidėjas rinktinei - tiek savo charakterio savybėmis, tiek psichologiniu tvirtumu, meistriškumu, kuris yra neprilygstamas. Paprastai žaidėjai, prieš atlikdami tam tikrą veiksmą, turi pagalvoti, o Šaras viską daro automatiškai.
- Rintktinėje liko 14 žaidėjų, o treneris K.Kemzūra teigia neapsisprendęs, kiek aukštaūgių liks komandoje - 5 ar 6. Kokia turėtų būti priekinė linija?
- Čia jautri problema, sterilus klausimas. Pasikliaukime treneriais ir džiaukimės, kad turime tokius rinktinės strategus - jie atsirinks tai, ką reikia atsirinkti.
Man įdomiausias klausimas dėl vidurio puolėjų. Man juokinga, kai interneto komentaruose žmonės rašo, jog reikia atsisakyti M.Petravičiaus. Tie, kurie tai sako, neturi jokio supratimo apie žaidimą gynyboje ir puolime, kad yra naudinga turėti žmogų, kuris žaidžia giliai po krepšiu, užsiima geras padėtis, gynyboje užkamšo visas skyles. Jūs stebėkite, kaip M.Petravičius žaidžia gynyboje - mano supratimu, šiuo metu Lietuvoje jis pagal savo įgūdžius ir meistriškumą yra centras Nr.1.
Jeigu aritmetika leistų, į pagrindinę sudėtį pasiimčiau visus tris vidurio puolėjus - J.Valančiūną, M.Petravičių ir Robertą Javtoką. Visi trys vidurio puolėjai yra verti žaisti dvyliktuke.