Turkijos rinktinė turi tvirtą namų komandos reputaciją.
Tai patvirtina ir rezultatai – dvi didžiausias pergales turkai pasiekė per jų šalyje vykusias varžybas: 2001 metais laimėjo Europos, o 2010 metais – pasaulio čempionato sidabro medalius.
Iššūkis naujam treneriui
Pasaulio vicečempionų vardas įpareigoja. Taip vienu balsu tvirtina Turkijos rinktinės žaidėjai, ryžtingai nusiteikę atversti naują savo šalies krepšinio istorijos puslapį ir pirmąkart laimėti medalius užsienyje rengiamose varžybose.
Jų ryžtas – savaime suprantamas, nes į Lietuvą atvyks palyginti su praėjusių metų planetos pirmenybėmis tik labai nedaug pasikeitusi komanda, kurios nariai jau pajuto pergalių skonį ir puikiai žino, kaip kovoti su pajėgiausiais varžovais.
Tiesa, Turkijos rinktinei trūks pagrindinio pernykštės sėkmės architekto – trenerio Bogdano Tanjevičiaus.
Tačiau net ir permainos prie komandos vairo nesumažino nei nacionalinės krepšinio federacijos, nei paprastų krepšinio sirgalių optimizmo.
Juolab kad komandą iš B.Tanjevičiaus perėmė keletą metų jo štabe dirbęs Orhunas Ene, kuris spėjo gerai pažinti rinktinės virtuvę ir kaip trenerio padėjėjas, o dar anksčiau – kaip ilgametis jos žaidėjas.
„Jis sėkmingai dirba klube, buvo rinktinės kapitonas.
Neabejoju, kad Turkijos krepšinio federacija pasirinko teisingai”, – apie savo įpėdinį atsiliepė B.Tanjevičius.
„Dabar mano vaidmuo rinktinėje yra kitoks negu anksčiau.
Bet galiu patikinti, kad esu ir būsiu jai atsidavęs taip pat, kaip dirbdamas B.Tanjevičiaus padėjėju ir būdamas jos kapitonas”, – pažadėjo pastaraisiais metais su kukliu Balikesyro „Banvit” klubu neblogų rezultatų Turkijos lygoje pasiekęs O.Ene.
Mintyse – ne tik dabartis
Treneris O.Ene į rinktinę pakvietė visus dvylika praėjusių metų pasaulio vicečempionų.
Tiesa, vienas sidabrinės komandos narys – puolėjas Keremas Gonlumas – į Lietuvą atvykti negalės. Jis per treniruočių stovyklą Bormijuje patyrė dešinio kelio traumą ir iš rikiuotės iškrito mažiausiai keturiems mėnesiams.
Bormijuje skausmai buvo surietę dar vieną pasaulio vicečempioną Sinaną Gulerą.
Jam teko atlikti apendikso operaciją, bet šoklusis gynėjas pamažu jau pradeda treniruotis ir tikisi visiškai atsigauti iki žemyno pirmenybių.
Dar septyni O.Ene pasirinkti krepšininkai yra komandos naujokai.
Treneris neslepia, kad keli iš jų beveik neturi galimybių šiais metais patekti į dvyliktuką, ir aiškina, jog juos pakvietė žvelgdamas į ateitį: „Treniruodamiesi su patyrusiais žaidėjais jauni krepšininkai užgrūdins charakterį ir pajus mūsų komandos dvasią. Tai jiems padės kitąmet lengviau įsilieti į rinktinę.”
Ruoštis pradėjo anksti
Nors Turkijos komanda labai anksti susirinko į pirmąją treniruočių stovyklą (anksčiau ruoštis Europos čempionatui pradėjo tik Serbijos rinktinės kandidatai), į ją be jokių atsikalbinėjimų atvyko visi žaisti galintys geriausi šalies krepšininkai.
Dėl to, kad didžiąją dalį vasaros praleis ne atostogaudama, o triūsdama su ilgamečiais bendražygiais ir jam beveik nepažįstamais jaunais krepšininkais, nė kiek nepurkštavo net ir ryškiausia Turkijos žvaigždė Hidayetas Türkoglu.
„Gerai, kad nuo pirmųjų dienų visi esame kartu.
Pirmosios stovyklos labiausiai reikia komandai psichologiškai sutvirtinti.
Tai yra proga pabendrauti su senais draugais, geriau susipažinti su rinktinės naujokais, praleisti kelias dienas nuostabioje aplinkoje”, – kalbėjo H.Türkoglu, Turkijos vyrų rinktinėje debiutavęs dar 1997 metais ir nuo tada praleidęs tik vieną didįjį turnyrą – 2006 metų pasaulio čempionatą.
Beje, dabartinis rinktinės kapitonas H.Türkoglu su naujuoju treneriu O.Ene kartu grūmėsi dėl medalių istoriniame 2001 metų Europos čempionate.
Tada jų komandos draugai buvo dar du iki šiol rinktinėje žaidžiantys krepšininkai – Omeras Onanas ir Keremas Tunceri.
Sieks olimpinio kelialapio
Praėjusį sezoną NBA klubams pirmą kartą atstovavo net penki Turkijos krepšininkai. Iš jų nacionalinėje komandoje nėra tik traumų persekiojamo „Utah Jazz” vidurio puolėjo Mehmeto Okuro, kuris per visą praėjusį sezoną žaidė vos 13 rungtynių.
Sezono pabaigoje patirta trauma bei peties operacija buvo padėjusi klaustuką ir prie Semiho Erdeno pavardės. Vis dėlto „Cleveland Cavaliers” vidurio puolėjas, vasaros viduryje dar negalėjęs treniruotis visa jėga, nenorėjo praleisti net ir pirmosios rinktinės stovyklos.
O.Ene nestebina, kad už Atlanto rungtyniaujantys krepšininkai neatsuka nugaros rinktinei: „Rinktinė padėjo jiems patekti į NBA. Dabar jie grąžina skolą.”
H.Türkoglu nurodo dar svaresnę priežastį, kodėl turkų krepšininkai veržiasi į Lietuvoje vyksiantį čempionatą. Tai – siekis pirmąkart patekti į olimpiadą.
„Nenoriu baigti karjeros taip ir nedalyvavęs nė vienose olimpinėse žaidynėse”, – tvirtina 32 metų „Orlando Magic” puolėjas.
Kaip tik tokia yra oficiali Turkijos krepšinio federacijos vyrų rinktinei iškelta užduotis.
„Laukia sunkios kovos, bet mūsų tikslas – laimėti Europos čempionato medalius ir iškovoti tiesioginį kelialapį į olimpines žaidynes”, – per rinktinės pristatymą aiškiai pasakė Turkijos krepšinio federacijos prezidentas Turgay Demirelis.
„Užėmę antrąją vietą pasaulio čempionate negalime sau kelti mažesnių tikslų, – pritaria „Milwaukee Bucks” puolėjas Ersanas Ilyasova. – Suprantame, kad sirgalių lūkesčiai yra dideli, ir jaučiame milžinišką atsakomybę.
Dėl lokauto į Europos čempionatą atvyks daug krepšininkų iš NBA klubų, o mes jau pirmajame etape žaisime su labai stipriomis komandomis. Tačiau trokštame laimėti ir žinome, kaip privalome žaisti, kad laimėtume.”