Kuklūs pasirodymai draugiškose rungtynėse su Slovėnija (4 taškai) ir Čekija (6 taškai) stumtelėjo R.Delininkaitį prie ribos, skiriančios žaidėjus nuo rinktinės dvyliktuko.
Žiūrėkite pokalbį su T.Delininkaičiu.Tačiau savaitgalį tarp trijų atsisakytų žaidėjų T.Delininkaičio nebuvo - krito Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius ir Donatas Motiejūnas.
Praėjusių vasarų įdirbis neleidžia rinktinės vairininkui Kęstučiui Kemzūrai lengvu mostu atsisakyti
taikliarankio gynėjo.
„Problema yra ta, kad šis žaidėjas visa savo esybe yra atakuojančio gynėjo pozicijos žaidėjas. Kai jam reikia kažką sugalvoti ir organizuoti, tada jis pamiršta, kad reikia žaisti krepšinį. O kai jis tiesiog žaidžia, jam viskas sekasi.
Jeigu neturėčiau tokios darbo patirties su Tomu, galbūt būčiau pasielgęs kitaip.
Jis gali tokius atlikti dalykus, kokių negali žaidėjai, su kuriais mes atsisveikinome savaitgalį. Tik visa bėda, kad jis kol kas to nedemonstruoja“, - neslėpė K.Kemzūra.
Pats krepšininkas nesuka galvos, kurie du žaidėjai taps paskutiniais, palikusiais rinktinės traukinį. Nors praeityje buvo išgirdęs kartųjį „ne“ siekiant vietos pagrindinėje rinktinės sudėtyje.
„Man ne kartą yra tekę išgirsti „ne“. Jausmas iš tikrųjų nekoks“, - pripažįsta T.Delininkaitis.
- Rinktinės treneris keletą kartų minėjo, kad nedemonstruojate geriausio savo žaidimo. Ko trūksta?
- lrytas.lt paklausė T.Delininkaičio.
- Sunku įvardyti konkrečias priežastis. Turėjome nelengvą fizinį pasiruošimą, darbą treniruoklių salėje, nelabai jaučiau kamuoliuką. Tačiau dabar jaučiuos vis geriau ir sugrįžta tas Tomas, kuris ir buvo.
- Rinktinė kol kas neišnaudoja vieno svarbiausių savo ginklų - tolimų metimų. Kol kas tritaškiai nekrenta ir pačiam. Kodėl?
- Jaučiu, kad grįžta ta forma, kuri buvo sezono metu. Reikia tik laiko ir pataikysiu aš tuos tritaškius (šypsosi). Nekrenta visiems - ir M.Gecevičiui, ir M.Pociui, ir net P.Jankūnui, kuris sezono metu iš toli atakavo labai taikliai.
Suprantu, kad visi laukia ir nori teigiamo rezultato, bet treneriai sprendžia savo tikslus.
- Praėjusią vasarą pasaulio čempionate buvote vienas geriausių rinktinės žaidėjų, puikiai pradėjote sezoną Kauno „Žalgiryje“. Tačiau jūsų žaidimas sulėtėjo, kai iš komandos išėjo treneris Aco Petrovičius. Ar prastesnį jūsų žaidimą lemia trenerio darbas, ar tai - tik fizinio pasiruošimo pasėkmė?
- Kiekvienas naujas treneris turi savo žaidimo braižą. Galbūt vieni žaidėjai imponuoja, kiti - ne. Tiesiog dirbu, sunkiai treniruojuosi ir bandau užsitarnauti žaidimo laiką tiek klube, tiek rinktinėje. Noriu prasimušti į dvyliktuką. Tai galima padaryti tik darbu.
- Treneris teigė, jog rinktinėje liekate dar ir dėl to, jog galite žaisti įžaidėjo pozicijoje. Ar dabar, per treniruotes, tenka daugiau rungtyniauti šioje pozicijoje?
- Kai buvo 17 žaidėjų, daugiau teko žaisti įžaidėjo pozicijoje. Dabar mūsų sumažėjo iki keturiolikos, todėl tenka pažaisti abiejose pozicijose. Prie įžaidėjo pozicijos man reikia priprasti, nes „Žalgiryje“ žaidžiau tik atakuojančiu gynėju. Tiesa, treniruojant A.Petrovičiui kartą teko pabūti įžaidėju.
10 mėnesių žaidžiau antruoju numeriu, todėl prie įžaidėjo pozicijos reikia priprasti, persiprogramuoti. Man reikia laiko.
- Ar trenerio sprendimą jus palikti rinktinėje, atsižvelgdamas į žaidimą, vertinate kaip šiokį tokį avansą?
- Jeigu atvirai, niekada nesu patenkintas savo žaidimu. Rungtynės su čekais man buvo pačios prasčiausios - tokio prasto mačo kaip šis neprisimenu per savo karjerą.
Džiaugiuosi, kad pavyko ir stengsiuosi nebekartoti tų klaidų.
- Savyje nejaučiate papildomos įtampos?
- Esu toks žaidėjas, kuris, nesvarbu kaip sužaisčiau - gerai ar blogai - iš savęs visada reikalauju maksimalaus rezultato ir niekada nesu patenkintas savo žaidimu. Juolab, niekada neanalizuoju savo žaidimo. Dirbu, stengiuosi, kad komanai sektųsi, o asmeninė statistika numetama toliau.
- Daug gerų žodžių sulaukia M.Lukauskis. Kokį įspūdį palieka šis žaidėjas?
- Visi vyrai dirba, stengiasi. Galbūt vieniems sekasi geriau, galbūt kitiems - prasčiau. Bet jau sakiau, kad ką tik baigėme fizinį pasiruošimą. Visus vyrus norėčiau pagirti.
- Kaip reagavo tie žaidėjai, kurie savaitgalį buvo priversti palikti rinktinės stovyklą?
- Iš savo patirties galiu pasakyti - man ne kartą yra tekę išgirsti „ne“. Jausmas iš tikrųjų nekoks. Šią vasarą visi rinktinės kandidatai yra lygiaverčiai. Treneriams galvosūkis, kuriuos žaidėjus palikti, kuriuos ne, yra labai sudėtingas. Nenorėčiau būti jų vietoje.
- Ar ištartas „ne“ nesumažina ūpo kitąmet siekti vietos rinktinėje?
- Kaip tik atvirkščiai - pakelia motyvaciją. Jei šiais metais mane išmetė, privalau dar daugiau dirbti, kad kitais metais aš jau būčiau pagrindinėje sudėtyje.
- Rinktinėje liko 14 žaidėjų, o likusių dviejų bus atsisakyta prieš pat čempionatą. Treneris teigė, jog dar neapsisprendė, ar atsisakys dviejų aukštaūgių, ar vieno aukštaūgio ir vieno mažiuko. Ar nekyla mintis, kad vienas iš gynėjų, kuris paliks rinktinę, gali būti T.Delininkaitis?
- Apie tai negalvoju. Noriu padėti komandai, noriu sumažinti klaidų skaičių ir noriu, kad rinktinė klystų mažiau. O kaip bus, parodys laikas.