Mėgstu skaidrumą ir nuoširdumą, todėl ir pats toks stengiuosi būti. Tapęs krepšinio rinktinės vadovu, tapau viešu asmeniu, todėl nutariau viešai pasidalinti savo gyvenimo akimirkomis bei pamąstymais.
Piktiems žmonėms norisi matyti tik blogus dalykus, tačiau aš noriu aiškiai pareikšti nuomonę. Tiek lažybos, tiek komercinis pokeris, tiek cigarai man yra gyvenimo prieskoniai. Ir nei vienas iš šių dalykų nėra teigiamas. Ir nei vieno iš jų nebruku Jums!
Gyvenimas pilnas pasirinkimų. Pakartosiu, kad leisti laisvą laiką ir pinigus laisvas žmogus renkasi pats. Galima filosofuoti, kad greiti automobiliai nėra blogis savaime, tačiau netinkamos aplinkybės, prastai įvertinta situacija ar savo įgūdžių pervertinimas gali privesti prie tragedijos.
Norėdamas įžiūrėti neigiamų dalykų, visada rasi. Elementarus pavyzdys – pieno perdirbėjai. Superka pigiai pieną iš ūkininkų ir parduoda kelis kartus didesne kaina. Pienas šaldytuve gali stovėti kelis mėnesius ir išlikti tinkamas vartojimui. Vieni tuo džiaugiasi, kiti gali piktintis dėl nenatūralumo ir pan.
Bet grįžkime prie cigarų namų. Šįkart ten buvau su savo jaunu draugu. Esu beveik 18 metų už jį vyresnis, ir bendraudamas su juo matau, kad tai vienas iš jaunuolių, kuriems esu pavyzdys. Žinau, kad galiu parodyti kaip siekt savo tikslo, galiu mokyti pozityvaus mąstymo, tačiau tikrai nesu idealus. Tikrai nereiktų siekti tapti pokerio profesionalu. Tikrai nereiktų daryti dar n dalykų, kuriuos darau pats. Tačiau aš to ir neskatinu. Tiesiog noriu parodyti tą patį dalyką per įvairias prizmes bei pasidalinti asmeniškai gautomis gyvenimo pamokomis.
Taigi išeidinėjome iš „Cigar House“, kuomet pro šalį ėjo šeima. Vyras su žmona ir trys 10-15 metų amžiaus berniukai. Jiems šeimos galva pasakė: „Žiūrėkite, vaikai, čia žmogus, kuris išgelbėjo Lietuvos krepšinį“. Kuomet tas vyras spaudė man ranką, suspaudė ir širdį. Tada susimąsčiau, ar nebūtų laikas nuo rinktinės marškinėlių nuimti „TonyBet“ logotipą. Nenoriu, kad vaikai augtų matydami mėgstamos komandos marškinėlius papuoštus lažybų bendrovės prekiniu ženklu. Nenoriu, kad nacionalinė vertybė - mūsų krepšinio rinktinė - būtų papuošta „specifinę energiją“ turinčios įmonės logotipu.
Jau anksčiau buvo išreikšta pozicija dėl mano valdomos lažybų bendrovės veiklos bei prekinio ženklo reklamos. Dėl susidariusios situacijos norėjosi dalį veiklos perkelti į Estiją. Dabar tai vėl kartojasi dėl dar praėjusiais metais pateikto kreipimosi. Nenoriu neigiamų emocijų, nenoriu to negatyvaus atspalvio, todėl sulaukęs savotiško ženklo ir dėl atsiradusių kitų aplinkybių, perleisiu rinktinės marškinėlių reklamos plotą kitai įmonei. Parama niekur nedings, visi įsipareigojimai bus įvykdyti, tiesiog gali nebelikti „TonyBet“ logotipo.
Tačiau tai yra pozityvus pasikeitimas. Situacija tikrai pasikeitusi. Ir tikrai pasikeitusi į gerąją pusę. Rinktinę remia daug turtingų ir gerą vardą turinčių įmonių. Komanda turi puikias sąlygas pasiruošimo metu ir į draugiškas rungtynes skrenda užsakomaisiais reisais. To anksčiau nebuvo. Džiaugiuosi, jog LKF parėmimas labai sunkiu momentu išsivystė, ir dabar yra šaunus būrys bendrovių visomis prasmėmis galinčių palaikyti mūsų visų komandą.
Krepšinio rinktinė Lietuvoje yra ne šiaip sau komanda. Tiek jaunių, tiek moterų, tiek vežimėliuose, tiek vyrų, tiek studentų, tiek visos kitos krepšinio rinktinės yra tautos komandos. Kuomet kūriau „TonyBet“ mąsčiau apie kilnius tikslus - sukurti darbo vietas, pritraukti užsienio pinigus į Lietuvą, remti sportą. Tačiau dabar tai tampa vis sunkiau dėl teisinių dalykų, t.y. dėl veiklą kontroliuojančių įstaigų sprendimų bei nuolat keičiamos pozicijos tam tikrais klausimais.
Taip, aš esu lošėjas, tačiau lošimai mano gyvenime užima tik mažą dalį. Kartais pralošiu. Bet dažniau laimiu. Viduje esu didelis laimėtojas. Stengiuosi azartinių lošimų verslą panaudoti pozityviau. Kadangi LKF buvo sunku, padėjau rasti rėmėjus ir „įkinkiau“ savo įmonę. Lietuvoje rinka nėra tokia didelė, kad „apsimokėtų“ remti rinktinę. Nuoširdžiai sakau, dar negrįžo rėmimui skirti pinigai. Gal niekada ir negrįš. Tačiau dėl to nepergyvenu. Paramą skyriau patriotiškai galvodamas apie visų mūsų komandą.
Noriu kurti pozityvius dalykus. Taip atsirado mano investicija į „TonyResort“, kur žmonės turėtų pailsėti nuo miesto šurmulio. Man Lietuva yra labai svarbi. O vertybes reikia saugoti ir branginti. Todėl bandau taisyti padėtį bei darkart išreiškiu savo poziciją. Neskatinu lošti nei pokerio iš pinigų, nei lažintis. Tai yra skirta ne kiekvienam. Kaip ir erotinis masažas ar striptizas. Yra paklausa, yra ir pasiūla. Nereikia dramatizuoti situacijos, matyti vien juoda ar vien balta. Yra ir pilka!
Azartiniai lošimai tikrai nėra pozityvus dalykas, todėl neskatinu lošti. Tai yra verslas. Gerai nusimanantys sporte, koeficientus verčiantys į tikimybes ir besinaudojantys statistika lošėjai-analitikai sugeba išlošti. Tiesa, laiminčių yra ženkliai mažiau nei pralaiminčių. Ir absoliutinti, jog lažybos savaime yra blogis būtų nesąmonė. Kadangi bet koks verslas yra blogis. Kažką pigiau nuperki, brangiau parduodi – „apgaudinėji“ juk irgi. Kažką gamini susipirkęs žaliavas ir parduodi sugalvojęs antkainį – vėl „apgaulė“ gaunas. Jau nekalbant apie tabako ar alkoholio gaminius, greito maisto restoranus, energetinius gėrimus ir visiems įprastus gazuotus limonadus.
Nenorintys pirkti kenksmingų dalykų, jų ir neperka. Nenorintys pralošti pinigų, tiesiog nelošia. Lažybos yra dvi puses tenkinantis sandoris. Yra pasiūla, kur dėl įvairių baigčių galima lažintis tam tikru santykiu. Jei lošėjas įvertina galimybes ir jam atrodo verta rizikuoti pinigais, jis sudaro sandorį; jei sąlygos jam netinka – lažybos neįvyksta. Lažybos turbūt yra vienintelis azartinis lošimas, kur bendrovė gali turėti nuostolių. Pelno marža yra tokia maža, kad prie itin dėsningų rezultatų (kuomet favoritai laimi), organizatorius nepadengia savikainos kaštų. Ir net „ilgas laikotarpis“ čia nepadės, jei favoritai nuolat laiminės. Tačiau tuo ir žavus sportas, kad kartais nutinka nenumatytų dalykų. Kamuolys apvalus, taip sakant.
Ir nepaisant pralaimėjimo rusams aš tikiu mūsų vyrais. Tiek trenerių štabu, tiek žaidėjais. Nereikia norėti idealaus žaidimo bei geros formos jau dabar. Juk čempionatas prasidės už 20 dienų, taigi optimalios formos reiks už mėnesio. O dabar vyrai po sunkių ir alinančių fizinio krūvio treniruočių, tad ir greičiai ne tie, ir taiklumas „šlubuoja“. Pasiruošime cikle prieš čempionatą Turkijoje juk irgi ne viskas klostėsi puikiai! Nereikia daryti išvadų jau dabar. Komentatorius vis kartojo, kad geriau pralaimėti dabar, o lemiamose kovose skinti pergales. Po velnių, juk jis teisus! Nesu ekspertas ir nepretenduoju tokiu būti, tačiau džiaugiuosi J.Valančiūno pasirodymu. Tikiu, kad ateities susitikimuose Jonas jausis vis tvirčiau ir tvirčiau.