EČ istorija. Lietuvos rinktinės siaubas – A.Džordževičius ir G.Toliveris (1995 m.) (2 video)

Jei Lietuvos krepšininkams prieš kelionę į 1995 metų žemyno pirmenybes kas nors būtų pažadėjęs sidabro medalius, jie šiuos apdovanojimus tikriausiai būtų iškart paėmę. Bent jau oficialus rinktinei keltas tikslas buvo truputį kuklesnis – patekti tarp keturių geriausių Europos komandų ir iškovoti kelialapį į 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes.

Šiek tiek atslūgus entuziazmo bangai, kuri kilo vos atkūrus nepriklausomybę ir padėjo kovoti dėl medalių Barselonoje, ir Lietuvos rinktinei atsidūrus didžiojo krepšinio nuošalyje per 1993 metų Europos bei 1994 metų pasaulio pirmenybes, geriausiųjų ketvertas neatrodė paprasta užduotis. Tai atspindėjo ir Arvydo Sabonio žodžiai: „Mano nuomone, užimti ketvirtąją vietą ir patekti į Atlantos olimpines žaidynes būtų labai didelis laimėjimas“.

Kita vertus, Lietuvos rinktinei netrūko sunkiuose mūšiuose užgrūdintų kovotojų, todėl tai tikrai nebuvo laikoma komandos galimybes viršijančia užduotimi. „Atėnuose bus tikrai sunku, bet prieš mūšį daugumos komandų galimybės apylygės. Mūsų gretose yra tokių žaidėjų kaip A.Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, todėl, sakyčiau, galime siekti trokštamo tikslo“, - samprotavo komandos kapitonas Valdemaras Chomičius.

Lietuvos krepšininkai į pirmąją treniruočių stovyklą susirinko iki čempionato likus be vienos dienos mėnesiui. Pirmasis ginčas Atėnuose buvo mestas birželio 21-ąją, o rinktinė į darbą Druskininkuose kibo gegužės 22-ąją.

Nors treneris Vladas Garastas neiškart sulaukė visų kviestų krepšininkų (iš NBA lygos truputį vėlavo Š.Marčiulionis, kojos traumą gydėsi V.Chomičius), dauguma ryškiausių žvaigždžių kartu su kitais plušėjo nuo pirmosios stovyklos dienos. Tarp jų – ir A.Sabonis.

„Ką, ar aš ne rinktinės narys? O jeigu taip, tai privalau su ja ir dirbti“, - kodėl neprašė bent trumpų atostogų ir į rinktinę atvyko vos ne tiesiai iš Ispanijos lygos finalo, paaiškino geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas.

Pagrindine čempionato favorite buvo laikoma po nedidelės pertraukos į tarptautinę areną grįžusi Jugoslavijos rinktinė.

1992 metais dėl Balkanų karo Jugoslavijai buvo pritaikytos Jungtinių Tautų sankcijos, prie kurių prisidėjo ir Tarptautinis olimpinis komitetas, todėl apibyrėjusios valstybės komandos kurį laiką negalėjo rungtyniauti oficialiose tarptautinėse varžybose.

Sankcijas panaikinus 1995 metų Europos čempionato atrankos varžybos jau buvo pasibaigusios, tačiau FIBA antrą ciklą iš eilės nusprendė padaryti išimtį: padidino finalo turnyre dalyvaujančių komandų skaičių nuo 12 iki 14 ir surengė papildomą atrankos turnyrą.

Nors nuo 1991 metų iš Jugoslavijos feedracijos pasitraukė Kroatija, Slovėnija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija, tik iš Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkų sudaryta rinktinė vis vien buvo labai galinga ir be didelių problemų laimėjo Sofijoje surengtą papildomą atrankos turnyrą.

Per jį kilo pirmas didelis 1995 metų politinis krepšinio skandalas. Labiausiai per Balkanų karą nukentėjusios valstybės Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai protestuodami prieš sankcijų atšaukimą atsisakė žaisti su Jugoslavijos komanda.

Lietuva – Vokietija 96:82 Lietuva: A.Karnišovas 35, A.Sabonis 20, Š.Marčiulionis 14, G.Einikis 11, R.Kurtinaitis 10, V.Chomičius 6, A.Visockas, S.Štombergas, M.Timinskas, D.Lukminas, G.Krapikas ir G.Markevičius po 0. Vokietija: M.Kochas 21, Ch.Welpas 13 ir kt.

Lietuvos komanda pirmąsias rungtynes Atėnuose žaidė su čempionės titulą gynusia Vokietijos rinktine. Ir nors varžovai formaliai turėjo stipriausios Senojo žemyno ekipos vardą, jie buvo nugalėti be didelės įtampos.

Tiesa, vokiečiams įkvėpimo suteikė jau pirmajame kėlinyje A.Saboniui skirta ketvirtoji pražanga, tačiau kiti Lietuvos krepšininkai pasistengė, kad aukščiausias jų komandos draugas beveik visą antrą kėlinį galėtų ramiai stebėti nuo atsarginių suolo.

„Be abejo, jaudinomės, gal truputėlį ir susikaustėme. Bet rungtynių pradžia buvo labai gera. Puikiai sekėsi pulti, gal tik gynėmės ne visai tinkamai. Antrajame kėlinyje ėmėme aktyviau dengtis, padėjome vienas kitam, tad pavyko išlaikyti persvarą“, - kalbėjo A.Karnišovas, kuris pelnė 35 taškus ir pasiekė iki šiol nepagerintą Lietuvos rinktinės krepšininkų asmeninio rezultatyvumo rekordą Europos čempionatuose.

Lietuva: Š.Marčiulionis 28, A.Sabonis 18, R.Kurtinaitis ir A.Karnišovas po 17, D.Lukminas 7, G.Einikis 2, S.Štombergas ir G.Markevičius po 0. Graikija: T.Christodoulou 19, P.Giannakis 17 ir kt. „Būtų gerai, kad mums šiek tiek padėtų antros sudėties žaidėjai, labai stinga jų tegu ir kelių taškų įnašo. Tikimės, kad jie vis dėlto įgis pasitikėjimo savo jėgomis ir galės daugiau talkinti komandai“, - po pergalės prieš graikus apie didžiausią Lietuvos rinktinės bėdą kalbėjo Š.Marčiulionis.

Per antrąsias čempionato rungtynes, kaip ir per pirmąsias, taškų pelnė tik šeši mūsų šalies krepšininkai. Laimė, lyderiai buvo nesustabdomi ir Lietuvos komandai pavyko nelengvai, bet užtikrintai susidoroti ir su antrąja varžove.

Lietuva: Š.Marčiulionis 22, A.Sabonis 18, G.Einikis 8, A.Karnišovas 7, R.Kurtinaitis 6, S.Štombergas, M.Timinskas, D.Lukminas ir G.Krapikas po 0. Jugoslavija: A.Džordževičius 18, V.Divacas 14, D.Bodiroga 13 ir kt.

Kadangi Atėnuose 14 rinktinių buvo suskirstytos į dvi grupes, abiejose žaidė nelyginis komandų skaičius ir kiekviename ture vienos šalies krepšininkai gaudavo laisvadienį.

Jugoslavai nežaidė antrajame ture, todėl prieš rungtynes su lietuviais buvo gerai pailsėję. Tuo tarpu mūsų šalies komandai, kuri ir taip skundėsi dėl itin trumpo atsarginių suolo, į aikštę teko eiti kitą dieną po varginančios dvikovos su graikais. Ir tai buvo ne vienintelė problema – A.Sabonis nuo pat atvykimo į Graikiją kelias naktis beveik nesudėjo bluosto dėl ausies uždegimo. Starto pozicijos nebuvo lygios ir jugoslavai išankstiniu pranašumu pasinaudojo. Kad ir kaip stengėsi A.Sabonis bei Š.Marčiulionis, jų jėgų atsargos nebuvo neišsemiamos – pusantro kėlinio priešinęsi varžovams, lietuviai turėjo pripažinti jų pranašumą.

„Vis dėlto mums nepavyko sustabdyti varžovų superlyderių Š.Marčiulionio ir A.Sabonio. Šiedu krepšininkai pelnė 40 taškų, tuo tarpu visi kiti – tik 21“, - suskaičiavo Jugoslavijos ekipos treneris Dušanas Ivkovičius.

Lietuva: Š.Marčiulionis 32, A.Sabonis 19, A.Karnišovas 15, G.Krapikas 6, D.Lukminas 4, R.Kurtinaitis ir G.Einikis po 2, V.Chomičius, A.Visockas ir G.Markevičius po 0. Italija: W.Magnifico 18, S.Rusconi 16 ir kt.

Po dviejų poilsio dienų ir nedidelės operacijos, kuri buvo atlikta A.Saboniui, Lietuvos rinktinė atrodė visai kitaip nei per rungtynes su Jugoslavijos komanda ir su Italijos ekipa žaidė kaip katė su pele. Lietuvos krepšininkai tai nutoldavo, tai leisdavo varžovams prisivyti, bet visą mačą jautė savo vertė ir neleido varžovams pasijusti padėties šeimininkais. Italų treneriui Ettore Messinai beliko pripažinti, jog jo auklėtiniai pajėgtų įveikti lietuvius nebent sužaidę su jais dešimtį rungtynių.

Lietuva: A.Karnišovas 24, A.Sabonis 20, G.Einikis 14, R.Kurtinaitis 11, V.Chomičius 8, S.Štombergas 7, A.Visockas ir M.Timinskas po 4, D.Lukminas ir G.Markevičius po 2, G.Krapikas 0. Švedija: P.Larssonas 21 ir kt.

Lietuva: A.Karnišovas 24, G.Einikis 21, S.Štombergas ir Š.Marčiulionis po 9, G.Krapikas, R.Kurtinaitis ir G.Markevičius po 6, V.Chomičius ir A.Visockas po 3, M.Timinskas ir D.Lukminas po 2. Dvejas paskutiniąsias pirmojo etapo rungtynes Lietuvos rinktinė žaidė su dviem silpniausiomis grupės komandomis ir pasiekė dvi lengvas pergales. Per šiuos mačus treneris V.Garastas leido pailsėti abiem rinktinės superžvaigždėms: su švedais nežaidė Š.Marčiulionis, su izraeliečiais – A.Sabonis.

5 iš 6 rungtynių laimėjusi Lietuvos ekipa A grupėje užėmė antrąją vietą. Grupės nugalėtojais tapo visus 6 mačus laimėję jugoslavai, o į ketvirtfinalį taip pat pateko Graikijos ir Italijos krepšininkai.

B grupėje visas 6 rungtynes laimėjo kroatai. Po 4 pergales pasiekė ir teisę toliau kovoti dėl medalių taip pat gavo Ispanijos, Rusijos ir Prancūzijos rinktinės.

Lietuva: A.Sabonis 33, A.Karnišovas 18, Š.Marčiulionis 16, R.Kurtinaitis 8, G.Markevičius 3, S.Štombergas ir G.Einikis po 2, D.Lukminas ir G.Krapikas po 0. Rusija: S.Babkovas 25, S.Bazarevičius 19, A.Fetisovas 13 ir kt.

Nuteikinėti Lietuvos krepšininkų dvikovai su Rusijos rinktine nereikėjo. Ir ne vien dėl to, kad nugalėtojų laukė olimpinis kelialapis. Lietuvos komandą nemažiau užvedė patys rusai, kurie siekdami išvengti ketvirtfinalio akistatos su čempionato šeimininkais graikais sąmoningai reikiamu skirtumu pralaimėjo Ispanijos ekipai ir praleido ją į antrąją vietą.

Maža to, mūsų šalies krepšininkus ir visus sirgalius arogantiškais pareiškimais įžeidė Lietuvos rinktinę menkinęs Rusijos rinktinės treneris Sergejus Belovas.

Už tai, kad rinkosi varžovus, rusai buvo deramai nubausti. Lietuvos komanda sužaidė panašias rungtynes kaip su italais – nors didelės persvaros neįgijo, nuo pirmos iki paskutinės minutės kontroliavo įvykių eigą ir varžovams nepaliko jokių realių vilčių laimėti.

Beje, vienas pirmųjų Lietuvos komandą ir jos trenerį V.Garastą nuoširdžiai pasveikino legendinis rusų treneris Aleksandras Gomelskis, tarp kurio ir S.Belovo dar sovietmečiu buvo perbėgusi juoda katė.

Lietuva: Š.Marčiulionis 27, A.Sabonis 26, A.Karnišovas 19, R.Kurtinaitis 16, D.Lukminas 2, V.Chomičius, G.Krapikas ir G.Einikis po 0. Kroatija: D.Radža 25, A.Komazecas 17, J.Vrankovičius 12 ir kt.

„Tarp kroatų yra daug garsenybių, bet tie lyderiai daugiau žaidžia po vieną, nesijaučia vieningo kolektyvo. Lietuvių rinktinėje pasakiškai žaidžia A.Sabonis ir Š.Marčiulionis, be to, komanda atrodo kur kas darnesnė, nepaprastai valinga. Visi čia finale laukia Jugoslavijos ir Kroatijos susidūrimo, bet tuoj pamatysime, ar kroatai pajėgs įveikti lietuvišką barjerą“, - prieš pusfinalį svarstė Ispanijos rinktinės treneris Javieras Imbroda, kuris per 1992 metų Barselonos olimpines žaidynes buvo Lietuvos komandos stratego V.Garasto padėjėjas.

Ko gero, lietuvių štabe dirbęs J.Imbroda vertindamas jam artimą mūsų rinktinę negalėjo būti visiškai objektyvus, tačiau savo prognozėse „išardydamas“ Jugoslavijos ir Kroatijos finalą jis nesuklydo.

Lietuvos rinktinė vėl pakartojo tą patį scenarijų, kurį sirgaliai jau matė per rungtynes su italais bei rusais, ir gavo teisę žaisti svarbiausias metų rungtynes.

„Apie mus Graikijoje buvo kalbama, jog nepateksime į ketvertuką, nes komanda sena ir lėta. Mes įrodėme, kad Lietuvos rinktinė moka ir geba žaisti, nepaisydama oponentų titulų ar jų didesnių greičių. Komandoje vyrauja puiki atmosfera, ir mes esame kupini ryžto siekti pergalės“, - kalbėjo po rungtynių trenerį V.Garastą į spaudos konferencijas lydėdavęs A.Karnišovas.

Lietuvių finalo varžovais tapo jugoslavai, kitame pusfinalyje pranokę graikus 60:52.

Lietuva: Š.Marčiulionis 32, A.Sabonis 20, A.Karnišovas 19, G.Einikis 8, R.Kurtinaitis 6, V.Chomičius 3, S.Štombergas 2, D.Lukminas, G.Krapikas ir G.Markevičius po 0. Jugoslavija: A.Džordževičius 41, P.Danilovičius 23, D.Bodiroga 12, S.Obradovičius, Ž.Paspaljis ir V.Divacas po 5, Z.Savičius 4, Ž.Rebrača 1.

Dienraštis „Lietuvos sportas“ po pirmųjų Lietuvos ir Jugoslavijos komandų rungtynių pavadino jas žvalgytuvėmis. Žinoma, vos įpusėjus pirmajam etapui dar nebuvo aišku, kas kovos finale, bet lietuvių žurnalistai nesuklydo – pirmasis šių komandų mačas buvo tik žvalgyba prieš svarbiausią čempionato akistatą.

Deja, Lietuvos rinktinės treneris V.Garastas iš pirmųjų rungtynių nepasimokė. Finale, kaip ir grupės varžybose, lietuviams duobę iškasė tas pat varžovų ekipos krepšininkas – net 9 iš 12 tritaškių pataikęs ir 41 tašką surinkęs Aleksandaras Džordževičius.

Permainingą ir dramatišką finalą lietuviams labiausiai apkartino prieš tai keletą mačų vos po kelis taškus pelnydavęs A.Džordževičius, o abiem komandoms – dar ir amerikietis teisėjas George‘as Toliveris. FIBA vadovų iš NBA pakviestas arbitras neįprastai traktavo daugelį situacijų ir keistais sprendimais siutino abiejų komandų žaidėjus. Nuolat prostestuojančius krepšininkus G.Toliveris bandė tramdyti techninėmis pražangomis – jų skyrė ir vienai, ir kitai komandai, tačiau tai nė kiek nepadėjo ir vos ne kiekvienas teisėjų veiksmas kėlė kuo toliau, tuo didesnį žaidėjų nepasitenkinimą.

Įtampa apogėjų pasiekė iki rungtynių pabaigos likus 2 min. 20 sek., kai G.Toliveris skyrė pražangą puolime Sauliui Štombergui ir neįskaitė jo taiklaus metimo. Šiuo sprendimu pasipiktinę lietuviai buvo nubausti dar viena technine pražanga, o po to atsisakė tęsti rungtynes ir susiruošė žingsniuoti į rūbinę. Dar didesnio skandalo visgi pavyko išvengti – varžovai bei oficialūs asmenys perkalbėjo mūsų šalies krepšininkus ir jie po kelių minučių grįžo į aikštę.

„Mes teisingai nusprendėme išeiti. Dabar gailiuosi, kad leidau žaidėjams grįžti į aikštę, - iškart po rungtynių per spaudos konferenciją kalbėjo V.Garastas. – Iš JAV pakviestas vienas silpniausių teisėjų, ir jis vadovauja finalinėms rungtynėms. Kur tai matyta? Kažkam labai reikėjo įrodyti, kad Jugoslavija stipriausia. Mes nepykstam ant jugoslavų krepšininkų – jie puikūs vyrai, bet piktos jėgos valdo juos. Nereikėjo grįžti į aikštę. Jeigu FIBA reikia tų 50 tūkstančių Vokietijos markių, būtume sumokėję“.

„Manau, kad tai nemaloniausias įvykis Lietuvos krepšinio istorijoje. Ne tik mūsų trokštama pergalė buvo išjuokta, bet padaryta žala šalies krepšiniui, mums tiesiog neleido priartėti prie aukso. Mes atvykome čia žaisti krepšinio. Man jau 31-eri, ir visa komanda susirinko, kad įrodytų savo pajėgumą, užimtų deramą vietą. Tačiau pasirodė, jog vietoj krepšinio paskui prasidėjo politizuotas farsas“, - siuto Š.Marčiulionis.

Nors Lietuvos krepšininkai, treneriai ir sirgaliai atpirkimo ožiu pavertė G.Toliverį, Lietuvos teisėjas Romualdas Brazauskas, dirbęs per mažąjį finalą, kuriame kroatai pranoko graikus, teisėjavimą iškart po čempionato įvertino visai kitaip: „Mano nuomone, taip gerai teisėjauta kaip Atėnuose iki šiol dar nebuvo nė viename čempionate ir nežinau, kada bus. Tai, sakyčiau, buvo labai gero, aukščiausio lygio teisėjavimas.

Žinoma, niekam nepavyksta išvengti klaidų, dariau jų ir aš, ir kiti patyrė arbitrai. Teisėjų klaidos – tai sudėtinė krepšinio rungtynių dalis, panašiai kaip ir žaidėjų ar trenerių klaidos. Atsižvelgiant į dramatišką finalo atmosferą, galima tolerantiškai vertinti Lietuvos krepšininkų aistras, jų sprendimą palikti aikštę. Kita vertus, per televiziją tuo momentu nelabai etiškai atrodė kai kurie ant suolelio sėdėjusių įsiaudrinusių Lietuvos komandos narių veiksmai“.

Atėnų olimpinę areną užpildę graikų sirgaliai sidabro medalius laimėjusią Lietuvos rinktinę pasveikino karštais plojimais. Tuo tarpu Europos čempionė Jugoslavijos ekipa buvo nušvilpta.

Per čempionato uždarymo ceremoniją ant garbės pakylos liko tik dviejų šalių krepšininkai. Bronzos medalius iškovoję kroatai, vos atsiėmę apdovanojimus bei pasveikinę vicečempionus lietuvius, patraukė į rūbinę ir neklausė Balkanų karo kaltininke laikytos Jugoslavijos valstybės himno. Tai buvo jų protestas prieš Jugoslavijos sugrąžinimą į tarptautines varžybas.

Lietuvos rinktinės gynėjas Š.Marčiulionis iš Atėnų parsivežė ne vien sidabro medalį, bet ir geriausio čempionato krepšininko prizą. Be to, Š.Marčiulionis kartu su A.Saboniu pateko į geriausių čempionato žaidėjų penketą, į kurį varžybas stebėję žurnalistai dar išrinko kroatą Tonį Kukočą, graiką Teofanį Christodoulou ir serbą Vlade Divacą.

1. Jugoslavija, 2. Lietuva, 3. Kroatija, 4. Graikija, 5. Italija, 6. Ispanija, 7. Rusija, 8. Prancūzija, 9. Izraelis, 10. Vokietija, 11. Švedija, 12. Slovėnija, 13. Turkija, 14. Suomija.

Jugoslavija – Lietuva 96:90 (A.Džordževičius 41, P.Danilovičius 23, D.Bodiroga 12/Š.Marčiulionis 32, A.Sabonis 20, A.Karnišovas 19, G.Einikis 8, R.Kurtinaitis 6, V.Chomičius 3, S.Štombergas 2, D.Lukminas, G.Krapikas, G.Markevičius po 0).

1. Y.Bonato (Prancūzija) – 195, 2. Š.Marčiulionis (Lietuva) – 180, 3. A.Karnišovas (Lietuva) – 178, 4. A.Sabonis (Lietuva) – 174, 5. A.Herrerosas (Ispanija) – 165.

Kitų statistikos kategorijų lyderiai Atkovoti kamuoliai: A.Sabonis – 116. Rezultatyvūs perdavimai: Š.Marčiulionis – 47. Perimti kamuoliai: G.Sigalas (Graikija) – 19. Blokuoti metimai: S.Vrankovičius (Kroatija) – 21. Išprovokuotos pražangos: A.Karnišovas – 59. Klaidos: Š.Marčiulionis – 31.

Geriausias žaidėjas Šarūnas Marčiulionis (Lietuva).

Geriausių žaidėjų penketas A.Sabonis (Lietuva), Š.Marčiulionis (Lietuva), T.Kukočas (Kroatija), T.Christodoulou (Graikija), V.Divacas (Jugoslavija).

Valdemaras Chomičius („Marbella“), Arūnas Visockas (Kauno „Žalgiris“), Saulius Štombergas (Kauno „Atletas“), Gvidonas Markevičius (Zieliona Guros „Zastal“), Darius Lukminas (Kauno „Žalgiris“), Gintaras Krapikas („Iserlohn“), Rimas Kurtinaitis (Madrido „Real“), Arvydas Sabonis (Madrido „Real“), Artūras Karnišovas (Šolė „Pitch“), Šarūnas Marčiulionis („Seattle SuperSonics“), Gintaras Einikis (Kauno „Žalgiris“), Mindaugas Timinskas (Ajonos kolegija). Treneris Vladas Garastas.