„Mūsų tikslas gerai žinomas jau trejus metus.
Nuo tada, kai tapau rinktinės treneriu ir nuo nulio pradėjome judėti Londono olimpinių žaidynių link”, – taip liepos pradžioje prieš pirmąją treniruočių stovyklą pristatant Serbijos rinktinę sakė jos strategas Dušanas Ivkovičius.
Ko gero, dar svarbesnę užduotį – sugrąžinti Serbijos krepšiniui savigarbą ir išvesti rinktinę iš klampaus liūno, kuriame ji buvo atsidūrusi praėjusio dešimtmečio viduryje, – D.Ivkovičius jau įgyvendino.
Subūrė naują komandą
Dabar net sunku patikėti, kad taip buvo atsitikę, bet 2007 metų Europos čempionate nuolat daugybę ryškių talentų išugdančios Serbijos rinktinė nelaimėjo nė vienų rungtynių ir daugiausia buvo linksniuojama dėl ją krėtusių skandalų.
Tuo metu net didžiausią autoritetą turėję treneriai nieko negalėjo padaryti aikštingoms Serbijos žvaigždėms, o paprasti sirgaliai dėl krepšininkų elgesio iš gėdos neturėjo kur slėpti akių.
Tačiau taip buvo tik iki tol, kol rinktinėje pradėjo įvedinėti tvarką D.Ivkovičius.
Legendinis treneris iškart kirto iš peties: nepakvietė nuvylusių veteranų – net ir tų, kurie pripažino klydę ir prisiekinėjo, kad ateityje elgsis pavyzdingai.
Jis subūrė komandą iš jaunų žaidėjų, tarp kurių buvo nemažai tuo metu tarptautiniu mastu dar niekuo nepasižymėjusių krepšininkų.
Patyrusio stratego sprendimas pasiteisino ir iškart davė puikių rezultatų – 2009 metais „ereliai” („orlovi” – taip serbai vadina savo nacionalines vyrų komandas) netikėtai net daugeliui jų šalies sirgalių laimėjo Europos pirmenybių sidabro medalius.
Pernai per pasaulio pirmenybes serbai vėl buvo šalia garbės pakylos – pusfinalyje tik dėl, jų manymu, akivaizdžios teisėjo klaidos pralaimėjo turkams, o mažajame finale nusileido bronzos medalius iškovojusiems lietuviams.
Laukė prezidento rinkimų
Nors pradėjęs treniruoti rinktinę D.Ivkovičius pažadėjo su ja nukeliauti iki Londono olimpinių žaidynių, pernai stratego ateitį apgaubė nežinomybė. Vos pasibaigus pasaulio čempionatui D.Ivkovičius paskelbė greičiausiai pasitrauksiąs iš pareigų ir perleisiąs jas kitam treneriui.
Nežinomybė truko daugiau nei pusmetį – iki 2011 metų balandžio viduryje vykusių Serbijos krepšinio sąjungos (KSS) prezidento rinkimų.
Juos laimėjo Belgrado miesto meras, vienas turtingiausių Serbijos žmonių Draganas Džilasas. Būtent šį kandidatą aktyviai rėmė su buvusia sąjungos vadovybe nesutaręs D.Ivkovičius ir keletas neseniai karjerą baigusių Serbijos krepšinio žvaigždžių. Tarp jų – D.Džilaso komandą sudarę ir po rinkimų KSS viceprezidentais tapę Dejanas Bodiroga bei Dejanas Tomaševičius.
Prie Serbijos krepšinio vairo stojus naujiems žmonėms savaime išsisprendė ir rinktinės trenerio klausimas. Vieni pirmųjų D.Džilaso žodžių tapus KSS prezidentu buvo patvirtinimas, kad D.Ivkovičius tęs pradėtą darbą.
Trečiasis „centro” bandymas
Šią vasarą Serbijos rinktinės treniruočių stovyklose triūsia ir du krepšininkai, praėjusį sezoną skirtingose barikadų pusėse kovoję dėl LKL čempionų žiedų.
Nei Vilniaus „Lietuvos ryto” įžaidėjas Aleksandaras Rašičius, nei buvęs Kauno „Žalgirio” vidurio puolėjas Bobanas Marjanovičius dar niekada nedalyvavo Europos čempionate, bet rinktinėje juodu nėra naujokai.
A.Rašičius pernai žaidė pasaulio pirmenybėse. Turkijoje jis buvo vienas naudingiausių „erelių” žaidėjų (9,6 tšk., 3,9 rez. perd.) ir ypač pasižymėjo per aštuntfinalio dvikovą su Kroatija.
Per ją būtent A.Rašičiaus šaltakraujiškumas lemiamomis akimirkomis tapo svarbiausia Serbijos pergalės priežastimi.
„Apmaudas dėl to, kad Turkijoje likome be medalių, jau išgaravo. Esu įsitikinęs, kad su mumis pasielgė neteisingai, sieksime tą neteisybę ištaisyti Lietuvoje.
Šis Europos čempionatas bus stipresnis negu daugelis praėjusių, todėl nuo pirmųjų treniruočių stovyklos dienų sunkiai dirbame, kad būtume pasirengę kovoti dėl aukštų vietų”, – sakė A.Rašičius.
B.Marjanovičiui užpernai ir pernai teko nuryti karčią piliulę. Jis treniravosi rinktinėje, bet abukart nepateko į galutinį dvyliktuką.
„Visada gaila atsisveikinti su krepšininkais, kurie nepatenka į dvyliktuką. Bobanas dirba su mumis trečią vasarą iš eilės, bet dukart iškrito trumpinant pirmą kandidatų sąrašą ir neteko galimybės įrodyti, kad yra vertas žaisti rinktinėje”, – šiais metais sulaukti geresnio likimo komandos draugui palinkėjo serbų kapitonas Nenadas Krstičius.
Įveikė buvusius tėvynainius
Kad Serbijos rinktinė dirba teisinga kryptimi, treneris D.Ivkovičius įsitikino užvakar jo auklėtiniams laimėjus pirmą kartą surengtą „Ex-Yu” turnyrą, kuriame dalyvavo visų šešių buvusių Jugoslavijos respublikų rinktinės. Liublianoje vykusių varžybų finale serbai pranoko kroatus 80:71.
Nors tai buvo neoficialus turnyras, buvę tėvynainiai vieni kitiems nuolaidžiauti neketino.
Kai kuriose rungtynėse aistros veržėsi per kraštus – teisėjai vos spėjo dalinti technines pražangas, o sykį kilus rimtam susistumdymui pašalino iš aikštės po vieną Slovėnijos ir Kroatijos rinktinių krepšininką.
„Džiaugiuosi ir pergale, ir žaidimu paskutinėmis finalo minutėmis, kai krepšininkai įvykdė daugumą mano nurodymų, – po finalo sakė D.Ivkovičius. – Visos rungtynės buvo labai aštrios, todėl pergalės tokiose kovose suteikia psichologinio tvirtumo.
Vidurio puolėjų linija turėtų būti stipresnė nei Turkijoje.
Dėl N.Krstičiaus niekada nekilo abejonių, bet Kosta Perovičius rungtyniauja daug geriau negu pernai.”