Pirmoji akistata su ispanais Madride baigėsi šeimininkų pergale 90:78. Dabar šeimininkai bus Lietuvos krepšininkai - draugiškos rungtynės vyks ketvirtadienį Kaune naujojoje „Žalgirio“ arenoje.
- Ar po rungtynių Madride galite teigti, kad Ispanijos krepšininkai yra visa galva pranašesni už kitas komandas? Ar jie tokie patys žaidėjai, kuriuos, geriau žaidžiant, galima nugalėti? - žurnalistai paklausė K.Kemzūros.
- Jei čempionate žaistume 10 rungtynių ir būtų kokia nors atkrintamųjų varžybų serija, tada būtų sunkoka. Bet susikaupus vienam mačui, panaudojus taktines gudrybes tikrai galima juos įveikti. Žinoma, reikėtų sužaisti beveik idealiai visais atžvilgiais.
- Pasiruošimo etape nė vienas treneris nenori atskleisti visų komandos kozirių. Kalbant apie šias rungtynes ir tas, kurios jau buvo, kiek taktinio Lietuvos rinktinės krepšinio mes jau matome?
- Čia galima slėpti tokius dalykus, bet juk mes ir žaidžiame tam, kad tobulintume tuos dalykus. Jeigu dabar mes slėpsime tuos visus taktinius dalykus, kaip mes treniruosimės?
Aišku, palieki tam tikrus momentus, kurie geriau ar blogiau sekasi, kodėl vienas derinys pavyksta geriau, o kitas - ne taip. Per tokius dalykus siekiame kokybės. Gal vienose rungtynėse naudojame daugiau vienus, kitose - kitus derinius. Bandome kaitalioti gynybos sistemas.
Visi labai nori kiekvieną kartą nugalėti. Vis dėlto čempionatą visi pradės neturėdami nei pergalių, nei pralaimėjimų. Bet yra dvi medalio pusės - jei visas rungtynes dabar pralaimėsime, pasitikėjimo gali pritrūkti.
Komanda turi tikėti, jog gali laimėti. Bet Ispanija yra viena tų išskirtinių rinktinių. Mums geriau žaisti su tokiomis komandomis, kurios žaidžia agresyviai, intensyviai, greitai ir tai duoda daugiau naudos.
- Kol kas Mantas Kalnietis nedemonstruoja kokybiško žaidimo. Kur čia slypi problemos?
- Manau, kad daugelis žaidėjų rungtynėse su Rusija nebuvo susikoncentravę ties tais dalykais, kuriais derėtų. Ne išimtis ir Mantas. Po to mes kalbėjomės, rodžiau jam, ko iš jo daugiau norėčiau. Bet antrosiose rungtynėse jis davė daugiau energijos, nors klaidų ir prastų sprendimų pasitaikė. Be to, M.Kalniečiui skaudėjo kelį, bet jis jau apsiprato. Tam ir yra tas pasiruošimo procesas, ne tik Mantas, bet ir kiti neranda šiek tiek savo žaidimo.
- Kalbant apie Marijoną Petravičių, Joną Valančiūną ir Robertą Javtoką, kuris iš jų kol kas daro geriausią įspūdį?
- Jie visi kažkuo panašūs, bet kartu ir skirtingi. Sprendžiant pagal jau sužaistus mačus, Jonas gerai atrodė rungtynėse su čekais ir su rusais. Su ispanais galbūt jam buvo sunkiau. R.Javtokas su Ispanija sužaidė neblogai, o M.Petravičius nežaidė su slovėnais ir rusais, o su ispanais gynėsi neblogai, bet buvo keletas akimirkų, kai neatsitvėrė nuo žaidėjo - galbūt jam sunkiau žaisti prieš judresnį žaidėją.
Bet jei šalia yra „sunkūs“ centrai, ten jis yra naudingesnis. R.Javtokas kol kas sunkiai randa vietą, bet su ispanais parodė tą energiją, kurią aš iš noriu matyti.
- Kokia yra tikimybė, kad čempionate žais visi trys vidurio puolėjai?
- Gali būti tokia galimybė, bet dabar sunku pasakyti. Galbūt.
- Kokių priemonių imsitės prieš Pau Gasolį, kuris Madride per 17 minučių surinko beveik 20 taškų?
- Pagrindinė bėda, kad jis ne tiek daug gerai sužaidė vienas prieš vieną, bet atkovojo kamuolių, pelnė lengvų taškų pabėgdamas į priekį. Visi taškai buvo pelnyti po mūsų klaidų. Šiuos dalykus reikia tvarkyti, vienas prieš vienas jį stabdėme palyginti sėkmingai.