Rusijos užmojai – dideli, bet ar pamatuoti?

Rolandas V.Eidvilas ("Lietuvos rytas")
2007 metais sensacingai Europos čempione tapusiai Rusijos rinktinei po to nė karto nepavyko patvirtinti, kad ji priklauso pasaulio krepšinio elitui. Rusai vėl mėgins tai padaryti šių metų pirmenybėse Lietuvoje.
Rusai didžiules viltis sieja su savo žvaigždės A.Kirilenkos sugrįžimu.
Daugiau nuotraukų (1)
„Visada sau keliame aukščiausias užduotis. Net jei to nedarome patys, kas nors mums jas iškelia. Ir tai yra normalu”, – Rusijos rinktinei vos pradėjus treniruočių stovyklą kalbėjo jos treneris amerikietis Davidas Blattas.
Tačiau šiame amžiuje aukščiausią užduotį Rusijos rinktinė įvykdė tik kartą – 2007 metais tapusi Europos čempione. Visuose kituose didžiuosiuose turnyruose rusai liko toli nuo garbės pakylos ir daugiau nė sykio nesugebėjo įrodyti, kad 2007-ųjų sėkmė nebuvo atsitiktinumas.
Rusų lyderio sugrįžimas
Galimybė ką nors laimėti šiais metais yra didesnė negu užpernai ar pernai, nes į rinktinę po nedidelės pertraukos sugrįžo ryškiausia rusų krepšinio žvaigždė, naudingiausias auksinio Europos čempionato žaidėjas Andrejus Kirilenka.
„A.Kirilenka yra mūsų „X faktorius”, – sakė D.Blattas. – Jo atvykimas kitiems žaidėjams suteikė papildomo pasitikėjimo savo jėgomis, sustiprino komandą psichologiškai.
Be to, dabar mes turime kur kas didesnį taktikos sprendimų pasirinkimą.
A.Kirilenka – didžiausia mūsų žvaigždė ir vienas stipriausių Europos puolėjų. Jis yra fantastiškai visapusis žaidėjas, kuris gali būti naudingas komandai bet kurioje aikštės dalyje.
Per praėjusius ketverius metus niekas nepasikeitė. Nebent A.Kirilenka tapo labiau patyręs.”
Pritrūko vidurio puolėjų
„Manau, kad pirmą kartą per pastaruosius metus tokio lygio turnyre žaisime stipriausios sudėties”, – vasaros viduryje džiaugėsi D.Blattas.
Tačiau jo viltys neišsipildė ir treneris stovykloje visai neišvydo vidurio puolėjo Aleksandro Kauno, kuris nusprendė, kad jam reikia atlikti kirkšnies operaciją.
Maža to, jau treniruočių stovykloje traumą patyrė kitas milžinas Aleksejus Žukanenka ir komandoje liko vos vienas vidurio puolėjas – Timofejus Mozgovas.
Tačiau „Denver Nuggets” aukštaūgio sportinė forma trenerio irgi netenkino.
„Man nepatiko, kokios formos T.Mozgovas grįžo iš NBA. Nuo tada, kai mačiau jį praėjusį kartą, nepastebėjau jokio postūmio į gerąją pusę. Vis dėlto po kelių treniruočių savaičių jis vėl tampa panašus į save pernykštį.
T.Mozgovo pavyzdys patvirtina seną tiesą: tobulėti galima tik žaidžiant, o ne sėdint ant suolo”, – kalbėjo D.Blattas.
T.Mozgovas, atrodo, pats jaučia, kad žaidžia prasčiau negu gali, o nesugebėdamas atlikti jam skiriamų užduočių nepajėgia sutvardyti neigiamų emocijų. Per kontrolines rungtynes su latviais T.Mozgovas smogė alkūne varžovui ir aikštėje sukėlė nedidelį susistumdymą.
Esant tokiai situacijai D.Blattui turbūt praverstų patyrę Aleksejus Savrasenka arba Fiodoras Licholitovas, kurie meistriškumu pranoksta kone pusę rinktinės kandidatų. Tačiau treneris dar užpernai sudegino visus tiltus pareiškęs, kad šie žaidėjai jam nereikalingi.
Paini draudimo istorija
D.Blattas ilgai negalėjo būti tikras ir dėl to, ar sulauks Viktoro Chriapos.
Šis puolėjas pernai per pasaulio čempionatą buvo įtrauktas į Rusijos rinktinės sudėtį, bet nežaidė nė vienų rungtynių dėl treniruočių stovykloje patirtos traumos, o visą praėjusį sezoną dėl tos pačios traumos labai mažai padėjo savo komandai Maskvos CSKA.
Tarp CSKA ir Rusijos krepšinio federacijos dėl V.Chriapos netgi kilo rimtas konfliktas, nes Maskvos klubas niekaip negalėjo išsireikalauti visų pinigų už rinktinės stovykloje susižeidusio krepšininko draudimą.
Dėl miglotos pernykštės istorijos bendrovė, kurioje „FIBA Europe” draudžia visus ne NBA lygoje žaidžiančius rinktinių krepšininkus, šiemet atsisakė apdrausti V.Chriapą, ir Rusijos krepšinio federacijai teko jį drausti atskirai.
Kol draudimo klausimas nebuvo išspręstas, CSKA neleido savo žaidėjui vykti į rinktinę. Savo ruožtu Rusijos krepšinio federacija griebėsi savotiško šantažo ir pagrasino, kad V.Chriapą diskvalifikuos.
„Manau, kad taip elgtis su krepšininkais nesąžininga. Juo labiau kad Viktoras yra tikras kovotojas ir patriotas. Jis visada pasirengęs žaisti rinktinėje – net jei rizikuos, kad gali atsinaujinti sena trauma”, – draugą užstojo A.Kirilenka.
Amerikiečiai – nebereikalingi
2007 metų Europos čempionate auksinius taškus Rusijos rinktinei pelnė natūralizuotas amerikietis Jonas Robertas Holdenas. Jis žadėjo rusams padėti ir šįmet, tačiau pasibaigus sezonui paskelbė baigiąs karjerą.
„Gal ir atvyksiu į rinktinę, bet tik tuo atveju, jei būsiu šimtu procentų pasiruošęs”, – vasaros pradžioje kalbėjo J.R.Holdenas. Vis dėlto netrukus jis pranešė Rusijos krepšinio federacijos vadovams nesąs pasiruošęs žaisti nei fiziškai, nei psichologiškai.
Rusijos pasą turi dar du amerikiečiai: užpraeitų metų žemyno pirmenybėse dalyvavęs Kelly McCarty ir Travisas Hansenas. Tačiau D.Blattas jų į rinktinę nekvietė. Treneris paaiškino, kad jų pozicijose turi užtektinai gerų rusų žaidėjų.
Rusijos krepšininkų ši žinia nė kiek nenuliūdino.
„Kad nebus amerikiečių – puiku! Žinote, kaip buvo anksčiau – legionieriai mums viskas, o rusų vaikinai buvo nustumti į antrą planą. Bet juk tai neteisinga”, – kalbėjo rinktinės puolėjas Andrejus Voroncevičius.
Bandys lygiuotis į moteris „Tarp čempionato dalyvių išsiskiria tik ispanai. Tai tikrai labai simpatiška komanda.
Iškart už Ispanijos, atsilikdamos puse žingsnio, žygiuoja apie dešimt rinktinių. Kiekviena jų palankiai susiklosčius aplinkybėms gali laimėti auksą. Tarp jų ir Rusija.
Europos čempionatas – tai ketvirtfinalio turnyras. Nesvarbu, kaip žaisi iki tol, faktiškai viską lemia vieno mačo rezultatas”, – Rusijos rinktinės galimybes vertino garsiausias jos žaidėjas A.Kirilenka.
Rusijos sporto vadovai irgi mano, kad vyrų rinktinė Europos čempionate privalo spręsti pačias rimčiausias užduotis.
„Tikimės, kad rinktinė kovos sėkmingai – ne tik iškovos kelialapį į 2012 metų olimpines žaidynes, bet ir deramai pasirodys Londone. Neseniai mūsų moterys tapo Europos čempionėmis, todėl vyrai turi į ką lygiuotis”, – pareiškė Rusijos sporto, turizmo ir jaunimo politikos ministras Vitalijus Mutko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.