- Kaip skrydis? - dienraštis „Kauno diena“ paklausė D.Collinso.
- Ilgokas ir ganėtinai nervingas. JAV buvo blogas oras, taigi nežinojau ar laiku pakilsime. Tai kainuoja nemažai nervų. Niekaip negaliu prie to priprasti. Tačiau tik pakilus iš karto pasijaučiau geriau.
- Ką pačiam reiškia grįžti į Lietuvą, į „Žalgirį“?
- Visada puikiai jaučiuosi čia grįždamas. Juk čia dirbu ir grįžimas į Kauną – mano darbo dalis. Sunkiausia šio proceso dalis – atsisveikinimas su vaikais.
- Greičiausiai žinote apie pokyčius komandoje? Ką apie tai manote?
- Džiaugiuosi, daug naujovių. Manau, komandai ir jos gerbėjams to reikėjo. Dabar visi privalo galvoti apie pasiruošimą sezonui ir imtis darbo. Naujieji vaikinai turės priprasti prie miesto, maisto, be abejo, prie trenerio. Krepšinis Lietuvoje taip pat išskirtinis. Prie jo reikia priprasti. Kuo greičiau visi žaidėjai susirinks, tuo bus geriau. Kaunas – puiki vieta, todėl nemanau, kad kils kokių nors nesklandumų.
- Ar jau žinote, koks vaidmuo jums atiteks šį sezoną?
- Mano misija paprasta – padėti laisvai jaustis aikštėje ir dirbti komandos naudai. Turėsiu dirbti iš visų jėgų ir žinau, kad esu pasiryžęs atiduoti visas savo jėgas. Šiais metais komandoje turėsime daug jaunų ir talentingų vaikinų, kurie yra pasiruošę didžiajam krepšiniui. Jeigu gausiu mažiau laiko aikštėje, dėl to tikrai nepergyvensiu. Padėsiu kiek galėsiu, svarbiausia, kad komandos talentai galėtų atsiskleisti. Aš pasistengsiu jiems padėti tai padaryti.