- Turiu tokį principą: niekada nesakyti, kad viską žinai. Visada reikia mokytis ir tikiuosi, kad šiandien kiekvienas iš mūsų turėsime, ko pasimokyti.
- Ar rasite laiko pažiūrėti visas Europos čempionato rungtynes?
- Pasistengsiu. Į kai kurias atvažiuosiu, o kai kurias pasižiūrėsiu per televizorių. Galiu išduoti vieną paslaptį: mano sekretoriate yra televizorius, tai, kai eisiu pro šalį, tikrai stengiuosi pasižiūrėti krepšinį.
- Ar esate iš tų sirgalių, kurie iš Lietuvos rinktinės tikisi tik aukso ir taip daro jai savotišką spaudimą?
- Nenorėčiau niekam daryti jokio spaudimo. Geras žaidimas yra sporto menas, tai yra vienybės ir tėvynės meilės menas. Norėčiau, kad palaikytume save ir krepšininkus ir įrodytume, kad tėvynė yra svarbi mums ir, kad būdami vieningi daug ką galime pasiekti.
Aš mėgstu gražų krepšinį. Ne tik gražų, bet ir tokį, kur krepšininkai atiduoda visą save, atiduoda širdį, jėgas ir negaili savęs. Tai – svarbiausia.
- Bet sveikindama pasaulio čempionato auksą laimėjusią Lietuvos jaunimo rinktinę, šalies vyrų komandai pagrūmojote pirštu, duodama suprasti, kas bus, jei ji prastai pasirodys Europos čempionate namuose.
- Aš juokavau. Juokavau.
- Kokia sirgalė esate?
- Kadangi žinau, kad jūs labai filmuojate, tai stengiuosi tas emocijas valdyti, bet būna visokių akimirkų.
- Jei mūsų krepšininkams nepasiseks, ar euforija greitai atslūgs?
- Vertinkime ne tik rezultatus, o čempionatą. Bet kuriuo atveju, turime gerai suorganizuotą čempionatą, tikrai gerai jam pasirengėme ir jis tikrai turi galimybių būti vienas geriausiai suorganizuotų Europos čempionatų. Džiaukimės tuo, ką turime. O atidavus visą širdį ir jėgas, tikrai kažko pasieksime.
- Kuris krepšininkas jums simpatiškiausias?
- To irgi nepasakysiu. Myliu visus, kurie gerai žaidžia ir atiduoda visą save.