Vos atvykęs į Lietuvą, Nuno manė gyvensiąs iš veiklos, kurią geriausiai išmano – civilinės inžinerijos. Jis Vilniuje ketino imtis pastatų restauravimo verslo, tačiau netrukus pradėjo bendradarbiauti su čia įsikūrusia Portugalijos ambasada ir buvo pakviestas eiti kultūros atašė pareigas.
Fado muzikos gerbėjo N.Guimaraesas pastangomis mažytėje Lietuvoje jau keletą kartų lankėsi viena žymiausių Portugalijos fado atlikėjų – Joana Amendoeira, jau keletą metų įgaliotas portugalų kalbos ir kultūros populiarinimu pasaulyje suinteresuoto „Camoes“ instituto Vilniaus bei Kauno Vytauto Didžiojo universitetuose Nuno moko lietuvius studentus portugalų kalbos ir pažindina su daugeliui mūsų vis dar egzotiškos šalies kultūra.
Tamsaus gymio buvusioje Portugalijos kolonijoje Mozambike gimęs Nuno juokiasi, jog bent jau vienu atžvilgiu tikrai yra panašesnis į lietuvį nei į portugalą – krepšinis jam nepalyginamai arčiau širdies nei futbolas.
Šiandien Nuno krepšinį tik stebi, tačiau kažkada sėkmingai dirbo treneriu, jo treniruojama merginų komanda žaidė Portugalijos taurės finale. Dažnai į Kauną darbo reikalais vykstantis Nuno neatskleidžia, už kokią Lietuvos krepšinio komandą serga. Žiūriu tiek „Žalgirio“, tiek „Lietuvos ryto“ rungtynes, sako jis.
N.Guimaraesas nesutinka, jog krepšinis Lietuvoje – antra religija: anot jo, vaikštant po prieš netrukus prasidėsiantį Europos krepšinio čempionatą krepšinio karštine susirgusius didžiuosius Lietuvos miestus, jam nekyla abejonių, jog pirmoji religija yra krepšinis, o katalikybė – antra.
Paklaustas, ar stebės Portugalijos rinktinės pasirodymą čempionate, N.Guimaraesas patikina, jog jau planuoja kelionę į Panevėžį. Portugalas teigia esantis labai laimingas, jog jam nusišypsojo laimė būti Lietuvoje tuomet, kai po 72 metų pertraukos čia rengiamos Europos pirmenybės ir juokdamasis pridūrė, jog taip pat tikisi galėsiąs išvysti Dalios Grybauskaitės kvietimui apsilankyti čempionate neatsispyrusį Baracką Obamą.
Nuno pasakoja be krepšinio turintis dar vieną aistrą – poeziją. Praėjusiais metais keturių poezijos knygų autorius Lietuvoje pristatė pirmąją knygą, parašytą lietuvių ir portugalų kalbomis.
Portugalas didžiuojasi, jog eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė jo studentai, kuriuos kažkada pats mokė pirmųjų portugališkų žodžių. Nuno džiaugiasi, jog šiandien Lietuvoje apie Portugaliją žinoma gerokai daugiau nei prieš keletą metų bei prisipažįsta įdėjęs nemažai pastangų, kad Lietuvos vardas portugalams taip pat neatrodytų svetimas.
Anot jo, Lietuvos ir Portugalijos bendradarbiavimas turėtų būti skatinamas ir vystomas, nes tarp šių dviejų valstybių – kad ir kaip netikėtai tai skambėtų – yra daugiau panašumų nei skirtumų.