Vaikystėje labai daug laiko praleidau su mamos mama. Praktiškai užaugau Nidoje, nes močiutė tais laikais dirbo pionierių stovyklos vyriausia auklėtoja. Kiekvieną vasarą po tris mėnesius – visas keturias stovyklos pamainas – leisdavau Nidoje.
Tikėjimas Esu krikštytas šv.Antano bažnyčioje Kaune, bet nesu religingas. Greičiau priešingai. Esu nusistatęs prieš religiją, nes daug problemų mūsų pasaulyje kilo būtent dėl jos. Daug žmonių iki šiol miršta dėl religijos.
Tikiu, kad yra kažkas virš mūsų. Tikiu, kad reikia su žmonėmis elgtis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi, nes viskas gyvenime sugrįžta atgal. Tikiu gėriu, bet ne kažkam naudingomis dogmomis. Gal todėl niekas ir į krikšto tėvus manęs labai nekviečia, nes žino, kad nesu religingas? (šypteli).
Smagiausia šventė. Kalėdos. Didžiausia šeimos šventė. Per Jonines Lietuvoje dažniausiai vis neišeina pabūti, tačiau visą laiką stengiuosi Lietuvoje būti per Kalėdas.
Labai daug metų šeima nuolatos važiuodavo pas mane, o per pastaruosius keturis-penkis metus man vis pavyksta grįžti į Lietuvą Kalėdoms. Esu sentimentalus, ir visos šeimos šventės man yra nepaprastai svarbios.
Gražiausia Lietuvos vieta. Man labai patinka vanduo. Mėgstu būti kokioje nors sodyboje šalia upės.
Sėdėti prie tos visos žalumos, kai būna geras oras. Užsienyje tikrai nėra taip žalia kaip pas mus. Svetur labiausiai ir pasiilgstu būtent mūsų žalumos.
Bet Lietuvoje viskas priklauso nuo oro. Jeigu oras -- geras, gali ir gerai pailsėti. Kita vertus, jeigu šalia bus draugų, bus visur gerai.
Nida, aišku, yra gražiausias Lietuvos kampelis, bet iki jos labai sunku nuvažiuoti. Vasarą daugiausiai būnu Vilniuje ar Kaune, o iki Nidos vis neprivažiuoju. Ji labai toli.
Geriausias Lietuvos miestas. Esu kauniokas, bet labiausiai patinka Vilnius.
Sostinėje daugiau galimybių negu Kaune. Vilnius -- truputį šviesesnis, geriau sutvarkytos gatvės, čia daugiau tų paprastų, bet gyvenimui reikalingų dalykų: restoranų, klubų, barų.
Kaunas yra sunkus miestas. Nenoriu, kad kauniokai supyktų, bet į tokį klausimą turi atsakyti sąžiningai. Vilnius truputį ramesnis. Kaunas truputį atsiliko, o visi Lietuvos miestai juda į priekį.
Daug kas šneka, kad šįmet Kaunas labai pasitaisė, ir senamiestis jau atsigavo. Kai būsim ir žaisim Kaune, norėčiau tai pamatyti ir pajausti.
Europoje tikrai nėra tokių gražių senamiesčių kaip Vilniuje ar Kaune.
Lietuvos istorijos didvyris.
Tadas Blinda. Vaikystėje labai patiko visos knygos ir filmai apie Robin Hoodą. Kai sužinojau, kad bus naujas filmas apie jį su Russelu Crowe, laukiau premjeros tris mėnesius, bet neseniai pamatęs -- labai nusivyliau. Tikiuosi, kad kitas bus žymiai geresnis.
Man patinka tokie teisingi herojai, o Blinda juk yra mūsų Hoodo versija. Girdėjau, kad lietuviai taip pat pastatė naują filmą apie Blindą, todėl bus įdomu ir jį pamatyti.
Lietuvos asmenybė, su kuria norėtum papietauti. Visada turėjau labai šiltus santykius su Valdu Adamkumi. Prezidentas pastoviai kviesdavo atvažiuoti į Turniškes, bet iki šiol mums niekaip neišeidavo susitikti.
Labai norėčiau kartu papietauti, nes man jis yra labai brangus žmogus. Ir Lietuvai daug padarė. Padarė tyliai, ramiai, bet kartu – labai oriai, pagarbiai, išlaikydamas aukščiausią klasę ir etiketą. Iš visų Lietuvos politikų jis man labiausiai patinka.
Jeigu būtų galimybė, dar norėčiau ir su vieninteliu mūsų karaliumi Mindaugu papietauti.
Skaniausias lietuviškas patiekalas. Cepelinai. Būdamas Lietuvoje dažnai jų užsisakau ir restoranuose.
Lietuvos sportininko idealas. Arvydas Sabonis. Augau halėje, todėl vaikystėje visi “Žalgirio” krepšininkai mums buvo dievai. Nors ir ūgis, ir masteliai ne tie, bet visi, aišku, labiausiai mylėjom Sabą.
Gerai iki šiol sutariu su Andriucha Zadneprovskiu. Anksčiau su juo dažniau susitikdavome, o dabar sueiti sunkiau, nes vis esu užsienyje. Turėti artimą draugą iš kitų sporto šakų sunku vien dėl skirtingo mūsų kalendoriaus ir visų varžybų grafikų.
Lietuvos krepšinio svajonių penketas. A.Sabonis, M.Paulauskas, R.Šiškauskas, R.Kurtinaitis, Š.Marčiulionis.
Nesi matęs, kaip žaidžia nei Lubinas, nei Paulauskas, nei Kazys Petkevičius ar Justinas Lagunavičius. Apie juos girdėjau daug gero, bet pačiam vertinti tik iš pokalbių labai sunku. Renkuosi tuos, kuriuos esu matęs savo akimis.
Man kiečiausi visada būdavo žalgiriečiai. Paimčiau kokius keturis iš auksinių laikų “Žalgirio”, o prie jų dar prijungčiau Š. Marčiulionį. Nors gal labiau vertėtų įtraukti Artūrą Karnišovą ar Ramūną Šiškauską, kuris laimėjo tikrai daug svarių titulų.
Būtų tikrai įdomu “Youtube” pamatyti, ką išdarinėjo aikštėje Modestas Paulauskas ir visi kiti iš senesnių kartų, kuriuos labai giria anų laikų treneriai.
Lietuvos daina. “Trys milijonai”. Net nežinau, kuri kita daina gali būti artimesnė širdžiai. Beveik neklausau lietuviškos muzikos, bet kai vasarą sugrįžti namo, draugai vis supažindina su visais hitais ir bajeriukais.
Vieną vasarą buvome tiesiog įsimylėję du Ostapenkos gabaliukus – kvailiukus. Kai su kompanija atostogavome Pietų Ispanijoje, draugas kiekvieną rytą prikeldavo, traukdamas “Atostogaut, pramogaut”.
Lietuviška prekė. “Vilniaus majonezas”. Kai dar žaidžiau Ljublianoje ir Barselonoje, tėvai jo nuolatos man atveždavo. Mama iki šiol visur ir visada veža šakotį, atsiveža grybų koldūnams gaminti ir net specialų cepelinų miksą cepams daryti.
Aišku, užsienyje labai pasiilgstu “Švyturio” alaus.
Penki lietuvio charakterio bruožai. Užsidaręs savyje. Labai tylus. Žiūrintis į kaimyno sodą.
Nežinau, kaip išversti, bet Amerikoje tokius dar vadina “Front runny”: kai viskas sekasi -- gerai, bet vistiek dar daugiau ir kitaip reikia padaryti. Aplamai lietuvis kaip žmogus man yra paslaptingas.
Dešimt lietuviškų žodžių. Į sveikatą, krepšinis, Lietuva, alus, sėkmės, mama, meilė, laimė, draugai, dukrytė.
Lietuviška patarlė. Kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi. Ją vartoju dviem būdais.
Ji tinka, kai reikia ruoštis kokiam nors čempionatui ar varžyboms: kaip pasiruoši, tokie bus ir rezultatai. Bet jau mano karjeroje taip dažniausiai visada atsitikdavo.
Kita vertus, ji tinka man ir tiesiogiai. Labai jautriai miegu, todėl prieš miegą visada mėginu idealiai susitvarkyti lovą. Ir paklodę stengiuosi išsilyginti be jokios raukšlelės, ir pagalves susidedu taip, kad būtų patogu. Jeigu kas nors tik netaip, tiesiog negaliu užmigti.