Lietuva - Turkija
Štai ir sulaukėme pirmo pajėgaus varžovo.
Klišė, kad silpnų varžovų Europos čempionate nebūna, jau šiek tiek įgriso. Kad ir kiek ji būtų kartojama, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos rinktinės dėl to stipresnės netampa. Lietuvai jos yra silpnos varžovės, o pirmoji stipri bus Turkija.
Mes ir turkai esame šiek tiek panašūs. Pernai kartu stovėjome ant pasaulio čempionato garbės pakylos, o per šios vasaros draugiškas rungtynes pernykštes pergales visai pamiršome ir žaidėme daug prasčiau nei mokame.
Tačiau tuo panašumai ir baigiasi. Palyginti su praėjusiais metais mūsų rinktinėje liko tas pat treneris, bet pasikeitė pusė žaidėjų. Turkų komandoje pasikeitė treneris, bet liko kone visi pagrindiniai žaidėjai.
Permainos labiau pakeitė Lietuvos žaidimą, kuris buvo pertvarkytas, kad labiau tiktų į rinktinę grįžusiems veteranams. Tuo tarpu naujasis turkų treneris Orhunas Ene komandos stilių tik truputį padailino. Kitaip būti tikriausiai ir negalėjo: Ene prieš tai buvo Bogdano Tanjevičiaus padėjėjas ir pats kūrė ne vieną rinktinės derinį.
Daugybė užtvarų ir staigių prasiveržimų, kurių metu gynėjas turi du ar tris atakos tęsinio variantus - toks yra idealus Turkijos krepšinis. Tuo tarpu Lietuvos gynyba pasitikėjimo nekelia, todėl sustabdyti varžovų puolimą bus labai sunku. Kaip ir Hidayetą Turkoglu, kurį Europoje uždengti gali turbūt tik jis pats arba jo treneris Ene. Hedo paprastai nesiliauja atakuoti net, jei nepataiko kelių metimų iš eilės, ir tokiu atveju jį sustabdyti gali nebent komandiruotė ant atsarginių suolo. Kita vertus, trys, keturi ar penki netaiklūs metimai anaiptol nereiškia, kad Hedo po to nepataikys kitų keturių.
Turkai didžiosiose varžybose visus medalių komplektus (o jų yra tik du) iškovojo žaisdami namie, bet šios komandos svetimų sienų kompleksas bent šiame etape neturėtų veikti - jie pernelyg patyrę.
Abejoju, kad mums pavyks išvengti tradicinės trečiojo kėlinio duobės, todėl atsargą reikėtų susikrauti jau pirmajame kėlinyje, geriausia - per pirmąsias minutes. Jei taip neatsitiks, su pergale reikės sveikinti varžovus.
Kitos rungtynės
A grupė
Ispanija - Didžioji Britanija
Šios grupės rungtynėse didžiųjų ir mažųjų staigmenų nesitikiu. Ispanai apšilimą prieš dvikovas su lietuviais ir turkais turėtų pratęsti laimėdami taip pat ramiai, kaip nugalėjo portugalus.
Lenkija - Portugalija
Formaliai šios komandos dar neprarado galimybių patekti į antrąjį etapą, bet abejoju, ar liko tikinčių, kad tai įmanoma. O žaidime dėl garbės Mario Palma turėtų pergudrauti Alešą Pipaną.
B grupė
Serbija - Izraelis
Po dviejų beviltiškų Izraelio rungtynių visiškai nesitiki, kad ši komanda gali kuo nors nustebinti Dušaną Ivkovičių, Milošą Teodosičių ir Nenadą Krstičių.
Italija - Latvija
Latviai plėšosi, bet vienintelis jų šansas - kad po dviejų pralaimėjimų italai nuleis rankas. To atsitikti neturėtų, nes teorinių galimybių nukeliauti iki Vilniaus italams dar liko.
Prancūzija - Vokietija
Nors prancūzų ir vokiečių stilius skiriasi kaip diena nuo nakties, abiejų komandų sėkmės pamatas - žaidimo drausmė. Nėra abejonių, kad ir vieni, ir kiti liks ištikimi savo krepšiniui, bet prancūzai turi daugiau resursų panaudoti įvairesnius taktikos sprendimus.
Beje, per pirmąsias dvi dienas Tony Parkeris žaidė ilgiau nei Dirkas Nowitzki!